Po Rusijos oligarchų kojomis dreba žemė  

2008-10-20 / Pirmadienis / 09:42

Turbūt niekas taip stipriai ir taip greitai nenukentėjo nuo pasaulį sukrėtusios finansinės krizės kaip glaudžius ryšius su Kremliumi palaikantys Rusijos oligarchai, kurių turtas buvo įšaldytas dėl Rusijos rinkų nuosmukio, prekių kainų ir kreditų krizės, rašo „International Herald Tribune“.

Olegas Deripaska, turtingiausias Rusijos žmogus, jau prarado daugiau nei 1 mlrd. JAV dolerių, kuriuos privalėjo grąžinti kreditoriams dėl jo aliuminio detalių įmonės akcijų svyravimų.

„Daugiau nei pusė rusų kitais metais gali iškristi iš „Forbes“ sąrašo“, – interviu sakė Maksimas Kašulinskis, rusiškojo „Forbes“ redaktorius.

Krizė apvertė visas taisykles, pagal kurias gana uždaras oligarchų ratas bendradarbiavo su Kremliumi. Santykių su valdžia švelninimas yra vienas oligarchų išlikimo strategijų. Vis dėlto krizės akivaizdoje daugiausiai išlaidavę ir prisiskolinę verslininkai rizikuoja netekti daugiausiai.

Problemos persekioja Rusijos turtuolius iš visų pusių. Dauguma jų turi didelę dalį pramonės ir kuro perdirbimo įmonių turto, kurią įgijo po dešimto praėjusio amžiaus dešimtmečio masinės privatizacijos.

Finansų krizės pradžioje JAV nekilnojamojo turto kainų krizė paskandino investicinius bankus. Rusijoje asmeninės verslo imperijos ir milžiniškos paskolos iš Vakarų bankų privertė įkeisti esamą turtą.

„Žemė dreba po jų kojomis. Ši krizė gali pašalinti iš žaidimo daug labai svarbių žaidėjų“, – tikina ekonomistas Rory MacFarquharas.

Praėjusią savaitę Rusijos centrinis bankas pranešė, kad dar šiais metais Rusijos įmonės užsienio kreditoriams privalo išmokėti 47,5 mlrd. JAV dolerių, o iki 2009-ųjų pabaigos dar 160 mlrd. JAV dolerių.

„Jei bankai reikalauja verslininkų parduoti akcijas tam, kad išmokėtų skolas, Rusijos rinkos gali sugriūti kaip kortų namelis“, – kalbėjo Michaelis Kavanaghas, „Uralsib“ banko pramonės sektoriaus analitikas.

Krizė palietė ne visus Rusijos stambiuosius verslininkus. Jų jachtos ir rūmai Londone vis dar nėra parduodami. Pavyzdžiui, milžiniškas rinkų nuosmukis nepalietė Romano Abramovičiaus, Londono „Chelsea“ futbolo klubo savininko.

Vis dėlto kai kurių verslininkų nuostoliai tikrai šiurkštūs. Bloomberg duomenimis, 25 turtingiausi Rusijos verslininkai, kurie yra įrašyti „Forbes“ sąraše, nuo praėjusio kovo rinkų pakilimo prarado daugiau nei 230 mlrd. JAV dolerių.

„Forbes“ žurnalas rugsėjo 22 paskelbė, kad didele turto viešosiose įmonėse turinčių dešimties Rusijos oligarchų praradimus.

Sąrašo viršuje – plieno magnatas Vladimiras Lisinas. Jis po jo įmonių akcijų kainos šuolio žemyn prarado 11,21 mlrd. dolerių.

Praėjusią savaitę didelė dalis Rusijos verslo ryklių susirinko aptarti antikrizinių priemonių. Jiems į pagalbą atėjo buvęs Niujorko meras Rudolphas Giulianis.

„Fridman's Alfa Bank“ surengtame vakare buvo pagerbta „Intel“ įmonė, Silicio slėnis JAV. „Alfa group“ įmonių grupė dėl krizės prarado mažiausiai 12,1 mlrd. JAV dolerių.

Rudolphas Giulianis paskatino Rusiją bendradarbiauti su JAV finansų rinkų stabilizavimo klausimais, nekreipiant dėmesio į pastaruosius valstybių nesutarimus.

Turbūt niekas taip stipriai ir taip greitai nenukentėjo nuo pasaulį sukrėtusios finansinės krizės kaip glaudžius ryšius su Kremliumi palaikantys Rusijos oligarchai, kurių turtas buvo įšaldytas dėl Rusijos rinkų nuosmukio, prekių kainų ir kreditų krizės, rašo „International Herald Tribune“.

Olegas Deripaska, turtingiausias Rusijos žmogus, jau prarado daugiau nei 1 mlrd. JAV dolerių, kuriuos privalėjo grąžinti kreditoriams dėl jo aliuminio detalių įmonės akcijų svyravimų.

„Daugiau nei pusė rusų kitais metais gali iškristi iš „Forbes“ sąrašo“, – interviu sakė Maksimas Kašulinskis, rusiškojo „Forbes“ redaktorius.

Krizė apvertė visas taisykles, pagal kurias gana uždaras oligarchų ratas bendradarbiavo su Kremliumi. Santykių su valdžia švelninimas yra vienas oligarchų išlikimo strategijų. Vis dėlto krizės akivaizdoje daugiausiai išlaidavę ir prisiskolinę verslininkai rizikuoja netekti daugiausiai.

Problemos persekioja Rusijos turtuolius iš visų pusių. Dauguma jų turi didelę dalį pramonės ir kuro perdirbimo įmonių turto, kurią įgijo po dešimto praėjusio amžiaus dešimtmečio masinės privatizacijos.

Finansų krizės pradžioje JAV nekilnojamojo turto kainų krizė paskandino investicinius bankus. Rusijoje asmeninės verslo imperijos ir milžiniškos paskolos iš Vakarų bankų privertė įkeisti esamą turtą.

„Žemė dreba po jų kojomis. Ši krizė gali pašalinti iš žaidimo daug labai svarbių žaidėjų“, – tikina ekonomistas Rory MacFarquharas.

Praėjusią savaitę Rusijos centrinis bankas pranešė, kad dar šiais metais Rusijos įmonės užsienio kreditoriams privalo išmokėti 47,5 mlrd. JAV dolerių, o iki 2009-ųjų pabaigos dar 160 mlrd. JAV dolerių.

„Jei bankai reikalauja verslininkų parduoti akcijas tam, kad išmokėtų skolas, Rusijos rinkos gali sugriūti kaip kortų namelis“, – kalbėjo Michaelis Kavanaghas, „Uralsib“ banko pramonės sektoriaus analitikas.

Krizė palietė ne visus Rusijos stambiuosius verslininkus. Jų jachtos ir rūmai Londone vis dar nėra parduodami. Pavyzdžiui, milžiniškas rinkų nuosmukis nepalietė Romano Abramovičiaus, Londono „Chelsea“ futbolo klubo savininko.

Vis dėlto kai kurių verslininkų nuostoliai tikrai šiurkštūs. Bloomberg duomenimis, 25 turtingiausi Rusijos verslininkai, kurie yra įrašyti „Forbes“ sąraše, nuo praėjusio kovo rinkų pakilimo prarado daugiau nei 230 mlrd. JAV dolerių.

„Forbes“ žurnalas rugsėjo 22 paskelbė, kad didele turto viešosiose įmonėse turinčių dešimties Rusijos oligarchų praradimus.

Sąrašo viršuje – plieno magnatas Vladimiras Lisinas. Jis po jo įmonių akcijų kainos šuolio žemyn prarado 11,21 mlrd. dolerių.

Praėjusią savaitę didelė dalis Rusijos verslo ryklių susirinko aptarti antikrizinių priemonių. Jiems į pagalbą atėjo buvęs Niujorko meras Rudolphas Giulianis.

„Fridman's Alfa Bank“ surengtame vakare buvo pagerbta „Intel“ įmonė, Silicio slėnis JAV. „Alfa group“ įmonių grupė dėl krizės prarado mažiausiai 12,1 mlrd. JAV dolerių.

Rudolphas Giulianis paskatino Rusiją bendradarbiauti su JAV finansų rinkų stabilizavimo klausimais, nekreipiant dėmesio į pastaruosius valstybių nesutarimus.

Susiję straipsniai: