Gamtosaugininkai, Neringos savivaldybė, paminklo autoriai neturi vieningos nuomonės dėl 1999 metais uragano sudaužyto saulės laikrodžio Nidoje.

Valstybės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) direktorės Rūtos Baškytės teigimu, atstatant nulaužtą saulės laikrodžio stelą, reikėtų naudoti ne granitą, o gamtai artimesnes medžiagas - medį, nes Nidoje kraštovaizdis yra trapus.

Pasak Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direktorės Aurelijos Stancikienės, šitoje gamtinėje aplinkoje prioritetas yra gamta. Kuršių nerijos nacionalinis parkas yra unikalus ir jokie koncertai, fejerverkai, stelos, gamtosaugininkės nuomone, nedarys tos vietos įdomesnės.

Anot A.Stancikienės, tokie dalykai kaip svetimkūniai šios vietos vertę gali tik sumažinti, tuo metu žmonės važiuoja ieškoti natūralios, nepaliestos gamtos.

,,Mes kuriame Lietuvą, o ne naikiname ir nesidžiaugiame griuvėsiais, mes kuriame ateities kartoms, pasiremdami praeities kultūros paveldu. Saulės laikrodis yra jungtis tarp žmogaus ir gamtos", - BNS sakė vienas iš saulės laikrodžio autorių etnologas Libertas Klimka.

Anot L.Klimkos, gamtosaugininkai ir paveldosaugininkai nėra įsigilinę į šį klausimą, ketinama atstatyti laikrodžio stelą, nukaldintą ne iš granito, o iš pilko gabro akmens, atvežto iš Kinijos.

Aplinkos ministerijoje apvalaus stalo diskusijoje antradienį gamtosaugininkai, savivaldybės atstovai kalbėsis apie tolimesnį saulės laikrodžio likimą.

1999 metais Parnidžio kopos aikštelėje saulės laikrodį sudaužė uraganas Anatolijus.

13,8 metro aukščio saulės laikrodis ant Parnidžio kopos buvo pastatytas 1995-aisiais, minint penktąsias Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo metines.