Dvigubą pilietybę galėtų įgyti 1919-1990 metais iš Lietuvos teritorijos išvykę žmonės bei jų vaikai. Taip pat tie, kurie svetimos šalies pilietybę įgijo, nepareiškę valios tai padaryti – pavyzdžiui, gimę užsienyje ar susituokę su užsieniečio piliečiu.

Visi kiti lietuvių kilmės užsienio piliečiai galėtų supaprastinta tvarka įgyti Lietuvos pilietybę arba gauti „lietuvio kortą“, suteikiančią visas piliečio teises, išskyrus politines.

Tuo tarpu naujiesiems emigrantams dvigubos pilietybės gauti nepavyks – norint įgyti svečios šalies pilietybę reikės atsisakyti lietuviškos. Atkurti pastarąją nebus sunku, bet tik atsisakius būti kitos šalies piliečiu.

Tokį Pilietybės įstatymo projektą prezidentui Valdui Adamkui įteikė jo suburtai darbo grupei vadovavęs Vilniaus Universiteto Teisės fakulteto Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės katedros vedėjas Dainius Žalimas.

Prezidentas šį įstatymą nagrinės su patarėjais ir spręs, ar teikti jį tvirtinti Seimui, aiškino V. Adamkaus atstovė Rita Grumadaitė.

Darbo grupė bandė nuspręsti, kaip apibrėžti Konstitucijos nuostatą, jog dviguba pilietybė gali būti teikiama tik išimties tvarka. Grupė nusprendė, jog išskirtinėmis aplinkybėmis, vertomis išimties, galima laikyti 1940-1990 metų okupaciją – mat dėl jos į šalį negalėjo grįžti anksčiau išvykę žmonės, o Lietuvos teritorijoje gyvenę žmonės neturėjo Lietuvos valstybės paramos, todėl buvo tremiami ar patys pasitraukė, dėsto D. Žalimas.

„Todėl mes manytume, kad dviguba pilietybė išvykusiems 1919-1940 metais ir jų vaikams yra pateisinama išskirtinėmis aplinkybėmis. Akcentuoju: šitų asmenų ratas yra potencialiai apribotas, jų yra tiek, kiek išvyko. O asmenų, kurie išvyko po 1990 metų kovo 11 dienos, jokiais išskirtiniais kriterijais apibrėžti yra neįmanoma. Jei suteiktume teisę į pilietybę jiems, tai reikštų, kad kiekvienas pilietis turi teisę į dvigubą pilietybę. Tai prieštarauja Konstitucijai“, – kalba D. Žalimas.

Jo darbo grupė neturėjo duomenų, kiek žmonių pagal siūlomą tvarką įgytų teisę į dvigubą pilietybę.

Pagal šią tvarką, žmonės, išvykę iš Lietuvos nuo 1919 sausio 9 dienos (kai įsigaliojo pirmasis Pilietybės įstatymas) iki 1990 kovo 11 dienos (kai buvo atkurta nepriklausomybė), taip pat jų palikuonys turi teisę turėti dvigubą pilietybę. Vienintelė sąlyga – dvigubo piliečio tėvas turėjo irgi būti Lietuvos pilietis.

„Pilietybės „grandinėlė“ nuo išvykusiojo asmens turi būti nenutrūkusi“, – Alfa.lt paprastai aiškina D. Žalimas.

Tai pat visiems iš Lietuvos teritorijos kilusių asmenų palikuonims suteikiama teisė pilietybę įgyti supaprastintai – jiems nereikės gyventi Lietuvoje tam tikrą laiką, užteks tik atsisakyti svetimos pilietybės. Atkurti pilietybę irgi nebūtų sunku.

Įstatyme taip pat siūloma įpareigoti vyriausybę įteisinti „lietuvio kortą“, kurią galėtų gauti pilietybės neturintys Lietuvos gyventojų palikuonys. Pagal darbo grupės viziją, turintieji šią kortą naudotųsi visomis Lietuvos piliečio teises, tik politiniais klausimais būtų laikomi užsieniečiais.

Į įstatymą taip pat pasiūlyta įrašyti, kad svetimos šalies pilietybė neatleidžia nuo Lietuvos piliečio pareigų.