Bolivija tapo pirma šalimi Pietų Amerikos istorijoje, kuri deklaravo indėnų teisę į savivaldą, praneša BBC.
Šalies pirmasis indėnų kilmės prezidentas Evo Moralesas pradėjo vadinamąją „vietinių autonomijos“ politiką rytinėse Bolivijos žemumose.

Valstiečių ir indėnų bendruomenės gaus teisę balsuoti dėl didesnės autonomijos referendumuose gruodį.

Tokiam žingsniui reikalingos sąlygos yra numatytos konstitucijoje, priimtoje anksčiau šiais metais.

Naujajai teisei smarkiai priešinosi Bolivijos tradicinis elitas.

Sekmadienį galimybės balsuoti dėl autonomijos buvo pristatytos specialiame renginyje Santa Kruzo rytiniame regione.

E. Moralesas sakė, jog tai istorinė diena valstiečių ir indėnų judėjimui.

„Jūsų prezidentas, jūsų draugas, jūsų brolis Evo Moralesas gali padaryti klaidų, bet jis niekada neišduos kovos, pradėtos mūsų protėvių, ir Bolivijos žmonių kovos“, – kalbėjo šalies prezidentas.

E. Moralesas apgynė Bolivijos vietinius, kurie amžius buvo išvaryti į visuomenės pakraščius.

BBC korespondentas Andresas Schipani iš Bolivijos praneša, kad didžia dalimi taiki revoliucija padėjo vietinių daugumai šiais metais išsikovoti teisių.

Anot jo, vietinių grupės pamažu įgijo politinę kontrolę, transformuodamos šalį į 21 amžiaus standartų nešėją Pietų Amerikos čiabuviams.

Bet daug kas priešinasi E. Moralesui ir naujajai konstitucijai, teigdami, jog jis skaldo šalį, dalindamas ją pagal rases.

Referendumai gruodį bus surengti kartu su Bolivijos prezidento ir parlamento rinkimais.