Lietuvos nacionaliniame muziejuje atidaromoje 1863 metų sukilimui skirtoje parodoje pristatoma su šiuo įvykiu susijusi archyvinė medžiaga, asmeniniai sukilimo dalyvių daiktai bei dar neeksponuoti dokumentai.
Ketvirtadienį prasidedančioje parodoje, skirtoje sukilimo 145-osioms metinėms, visuomenei pirmą kartą bus pristatyti 1989 metais Vilniaus Šv.Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje surasti slapto sukilėlių archyvo dokumentai, pranešė muziejus.
Parodoje taip pat pateikiami eksponatai iš Lietuvos valstybės istorijos archyve saugomo grafo Michailo Muravjovo muziejaus, veikusio Vilniuje nuo 1898 iki 1915 metų. Šis muziejus kaupė dokumentinę ir daiktinę medžiagą apie sukilimą ir jo nuslopinimą. Parodos lankytojai galės susipažinti ir su kita archyvo fondų medžiaga - sukilėlių sekimo ir tardymo bylomis, raportais apie bausmes sukilėliams ir kita. Parodoje taip pat eksponuojamos fotografijos ir portretai iš Šiaulių "Aušros" bei Telšių "Alkos" muziejų, Kelmės krašto muziejuje saugoma unikali 1863 metų bažnytinė vėliava.
1863 metų sukilimas laikomas vienu reikšmingiausių lietuvių tautinio sąjūdžio įvykiu, kurį paskatino krašto išsivadavimo ir valstybingumo atkūrimo idėjos, valstiečių nepasitenkinimas baudžiavos panaikinimo sąlygomis. Ginkluotas sukilimas 1863 metų sausį prasidėjo Lenkijoje, o netrukus Kosto Kalinausko vadovaujama grupuotė paskelbė jo pradžią Lietuvoje. Prie sukilėlių jungėsi visų luomų žmonės.
Sukilimą rusų valdžia žiauriai numalšino, prasidėjo ilgai trukęs Lietuvos rusinimas: buvo uždarinėjamos katalikiškos bažnyčios, 1864 metais įvestas lietuviškos spaudos draudimas. Tačiau sukilimas paspartino baudžiavos likvidavimą krašte, davė naują postūmį nacionaliniam sąmonėjimui ir nacionalinio išsivadavimo judėjimui.
BNS
Wikipedia.org nuotrauka
BNS naujienas ar jų dalį publikuoti ir/ar kitaip naudoti žiniasklaidos priemonėse bei informacinės visuomenės informavimo priemonėse be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
