Praėjus 65 metams nuo Antrajame pasauliniame kare Lenkijos pajėgoms vadovavusio generolo Wladyslawo Sikorskio žūties aviakatastrofoje, tebelieka neaišku, ar ši nelaimė įvyko atsitiktinai, ar dėl jos kaltas sovietų lakūnas, kaip teigia sąmokslo teorijos šalininkai.
Trokštantys išsiaiškinti neva nuslėptas tikrąsias 1943 metų liepos 4 dieną žuvusio W.Sikorski mirties aplinkybes tyrėjai nori ekshumuoti Krokuvos Vavelio pilies kriptoje palaidotus generolo palaikus.
Pasak tyrimą siekiančio atlikti Krokuvos Jogailos universiteto teismo medicinos eksperto Adamo Grosso, netgi po tokio ilgo laiko ištyrus palaikus galima gauti svarbios informacijos.
"Ištyrę palaikus galėtume pasakyti, ar generolas buvo nušautas, ar mirė nuo sužalojimų, patirtų sudužus lėktuvui", - sakė A.Grossas.
Kiti tyrėjai laikosi atsargesnio požiūrio.
"Privalome nuodugniai apsvarstyti (šį reikalą) ir teisingą sprendimą priimti ne šiandien ir ne rytoj", - žurnalistams praeitą ketvirtadienį sakė kardinolas Stanislawas Dziwiszas, Vavelio kriptų saugotojas.
Kad būtų galima ekshumuoti W.Sikorskio palaikus, taip pat reikalingas generolo šeimos sutikimas.
W.Sikorskis žuvo Gibraltare, kai Didžiosios Britanijos karališkųjų oro pajėgų (RAF) lėktuvas nukrito į jūrą iškart po pakilimo.
Į Britaniją turėjęs skristi lėktuvas buvo be gedimų atskridęs iš Artimųjų Rytų, kur W.Sikorskis inspektavo lenkų pajėgas.
Iš septyniolikos lėktuvu skridusių žmonių išsigelbėjo tik patyręs čekų pilotas, kuris tyrėjams sakė, jog buvo užsikirtusi bombonešio "Liberator" vairalazdė.
Po kelių dienų RAF apklaustas teismo medicinos ekspertas sakė, jog žuvusieji patyrė "galvos ir kitas daugybines traumas" ir teigė, jog jie žuvo sudužus lėktuvui.
Atlikus tyrimą buvo pripažinta, kad lėktuvas tapo "nevaldomas dėl priežasčių, kurių nustatyti neįmanoma". Šis sprendimas buvo įrašytas oficialaus tyrimo byloje.
Tuo tarpu savaitraštyje "Wprost" paskelbtame straipsnyje tikinama, kad generolą britų nurodymu neva likvidavo lenkų smogikai.
Savaitraštis rašo, kad būtent britai permetę lenkų sąmokslininkus į Gibraltarą, o po įvykdytų žudynių organizavę jų grįžimą į Britaniją, ir kad jie esą taip pat atsakingi už lėktuvo katastrofą, kuriuo skridęs W.Sikorskis su savo palydovais.
Be to, britai sunaikinę visus dokumentus, kurie galėtų atskleisti tikrąją lenkų generolo mirties priežastį. Maža to, vėliau anglų kariškiai taip pat nužudę keturis savo karininkus ir lenkų kurjerį iš Varšuvos Janą Gralewskį.
Daugelis su W.Sikorskio žūtimi susijusių faktų paskatino sąmokslo teorijas, kurios klesti jau daugelį dešimtmečių.
Įtarimą kelia paskutinysis ir dar du anksčiau įvykę nepaaiškinti incidentai, susiję su generolą skraidinusiais lėktuvais, taip pat faktas, jog 1943 metų liepos 4 dieną Gibraltare buvo nutūpęs Sovietų Sąjungos diplomatinis orlaivis. Be, to daugelis Didžiosios Britanijos dokumentų, susijusių su W.Sikorskio žūtimi, iki šiol yra įslaptinti.
Pasak Varšuvos universiteto istoriko Pawelo Wieczorkiewicziaus, dėl šio įvykio abejonių beveik nekyla, net jeigu jis negali pagrįsti savo teiginių.
"Generolas buvo nužudytas, - P.Wieczorkiewiczius sakė naujienų agentūrai AFP. - Buvo gautas įsakymas iš Maskvos, kuris buvo įvykdytas susitarus su britais, ir nesvarbu, kas iš tikrųjų jį įvykdė."
"Britai pasirūpino, kad šis įvykis atrodytų kaip nelaimingas atsitikimas", - pridūrė istorikas.
Pasak P.Wieczorkiewicziaus, neseniai Varšuvos politechnikos universitete sukurtas įvykio modelis parodė, jog lėktuvas "Liberator" paprasčiausiai nutūpė ant vandens.
"Nutūpus ant vandens nežūstama - blogiausiu atveju galima atsipirkti mėlynėmis", - sakė istorikas.
W.Sikorskis žuvo tvyrant įtampai tarp generolo vadovaujamos Lenkijos vyriausybės tremtyje ir Sovietų Sąjungos, kuri oficialiai buvo jos sąjungininkė kare prieš nacistinę Vokietiją.
1939 metais Adolfas Hitleris susitarė su Josifu Stalinu užpulti Lenkiją ir pasidalyti jos teritoriją. Ši agresija įžiebė Antrąjį pasaulinį karą.
Po nacių ir sovietų įsiveržimo tų metų rugsėjį, Lenkijos vadovai toliau vadovavo ginkluotam pasipriešinimui. Iš pradžių vyriausybė tremtyje rezidavo Prancūzijoje, o 1940 metais šalį užėmus vokiečiams persikėlė į Britaniją.
Berlyno ir Maskvos paktas žlugo 1941 metais, A.Hitleriui užpuolus Sovietų Sąjungą. W.Sikorskis atsidūrė toje pat barikadų pusėje, kaip ir jo buvęs priešas J.Stalinas.
W.Sikorskis pamynė savo išdidumą ir pradėjo derybas su sovietais dėl šimtų tūkstančių lenkų karo belaisvių perdavimo Lenkijos karinėms pajėgoms.
Tačiau 1943 metų balandį naciai prie Katynės aptiko masines 1939 metais į sovietų nelaisvę pakliuvusių lenkų karių, kurie buvo išžudyti 1940 metais, kapavietes.
J.Stalinas dėl žudynių apkaltino nacius, tačiau W.Sikorskis pareikalavo, kad Raudonasis Kryžius atliktų tyrimą.
Sovietai apkaltino generolą bendradarbiaujant su A.Hitleriu, nutraukė santykius su Londone įsikūrusia Lenkijos vyriausybe ir pradėjo kurti komunistinę administraciją, kuri turėjo būti paskirta Lenkijoje nugalėjus nacius.
Kompromisų nepripažįstančio W.Sikorskio pozicija sukėlė rūpesčių sąjungininkams. Karą tęsiantiems Londonui ir Vašingtonui geri santykiai su Maskva buvo daug svarbesni negu sovietų pripažinimas kaltais dėl Katynės žudynių.
Žuvus generolui, Lenkijos vyriausybės tremtyje autoritetas sumenko, todėl Londonui ir Vašingtonui 1943 metų lapkritį buvo lengviau susitarti su J.Stalinu. Sąjungininkai pripažino teisėtu sovietų įvykdytą Lenkijai prieš karą priklausiusių teritorijų užgrobimą.
W.Sikorskis buvo palaidotas Britanijoje lenkų karių kapinėse. Netgi po mirties generolas komunistų valdomoje Lenkijoje buvo laikomas atskalūnu, o jo palaikai į Vavelio kriptą perkelti tik 1993 metais, praėjus ketveriems metams po Varšuvos komunistinio režimo žlugimo.
Šis žingsnis dar labiau pakurstė sąmokslo teorijas.
Teismo medicinos ekspertas Bronislawas Mlodziejowskis prisiminė, jog Lenkijos valdžia norėjo ištirti W.Sikorski palaikus.
"Prezidentas Lechas Walesa paprašė, kad ištirčiau perkeliamus palaikus. Britai tyrimą uždraudė. Jie sutiko atiduoti palaikus, tačiau uždraudė juos tirti", - dienraščiui "Polska"sakė B.Mlodziejowskis.
