„Intriguojančią Monos Lizos šypseną sukėlė didelis cholesterolio kiekis“, – teigia medicinos ekspertas, tyrinėjantis garsias renesanso asmenybes, praneša Telegraph.co.uk.

Veido išraiška yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl šis XVI amžiaus paveikslas yra garsiausias pasaulyje meno kūrinys. Medicinos ekspertas Vito Franco iš Palermo universiteto tvirtina, kad garsioji veido išraiška rodo, kad aplink Monos Lizos akis kaupėsi riebalų rūgštys.

Italijos mokslininkas sako, kad paveikslui pozavusi Florencijos pirklio žmona Lisa del Giocondo, kairiojoje akiduobėje turėjo susiformavusią ksantomą (poodinę cholesterolio sankaupą) bei riebalinės kilmės auglį.

V. Franco taip pat diagnozavo genetinį kaulų audinio pažeidimą – Marfano sindromą – dar dvejoms Renesanso asmenybėms: pagrindinei Botičelio paveikslo „Jaunystės portretas“ veikėjai bei Parmidžianino paveikslo „Madona ilgu kaklu“ modeliui.

Mokslininkas Italijos laikraščiui „La Stampsa“ sakė: „Meno kūriniuose vaizduojami žmonės pasakoja mums apie pažeidžiamą žmogaus prigimtį, nesvarbu ar menininkas žinojo apie tai, ar ne“.
Jis taip pat pridūrė, kad Mikelandželas, kuris vaizduojamas Rafaelio paveiksle „Atėnų mokykla“ kentėjo nuo „per didelio šlapimo rūgšties kiekio, kuris paprastai pasireiškia sergantiems inkstų akmenlige“. V. Franco mano, kad šis susirgimas galėjo atsirasti, kai dailininkas tapė Siksto koplyčią, misdamas tik duona ir vandeniu.