Visiškai neseniai su viena pažįstama teko keliauti pro pastatą, ant kurio kabo apdulkėjusi lentelė su užrašu „Lietuvos ambasada“. Toji pažįstama pamačiusi lentelę pasiteiravo, kodėl šį pastatą Lietuva laiko apleistą ir nieko su juo nedaro. „Tai naujoji ambasada“, – paaiškinau. „Naujoji, – moteris nustebusi apžvelgė toli gražu ne naujai atrodantį pastatą. – Pastaruoju metu aš dažnai praeinu pro šalį ir maniau, kad čia senasis pastatas, iš kurio ambasada išsikraustė, tik vis pagalvodavau, kodėl jį laiko neparduotą.“
Išties Bessborough Gardens gatvėje įsikūręs pastatas atrodo beviltiškai apleistas. Apleistumo įspūdį sukelia ne tik pilkos sienos ir apdulkėję langai, bet ir greta didžiuliame lange iškabintas plakatas, kuris reklamuoja praeitus metus, t. y., Vilnių – Europos kultūros sostinę 2009.
Viena iš priežasčių, kodėl ambasados reikmėms buvo nupirktas naujas, už dabartinį daug didesnis pastatas, buvo ta, kad konsulinis skyrius per mažas, jis netenkina išaugusio poreikio konsulinėms paslaugoms ir neatitinka tarptautinių reikalavimų. Buvo numatyta, kad šiame pastate bus rastos patalpos ir Londone įsikūrusių lietuviškų organizacijų bei kolektyvų veiklai. Nuo tada, kai buvo įsigytas pastatas, ir kai tuometinis Lietuvos ambasadorius JK Vygaudas Ušackas pažadėjo, kad po metų ambasada bus atidaryta, praėjo jau 3 metai.
Per tą laiką buvo viešai skelbtos bent kelios datos, kada ambasados remontas bus pradėtas, tačiau iki šiolei pastatas tebestovi be jokių ženklų, kad ten kas nors vyktų. Lietuvių bendruomenė didesnio masto renginiams patalpų ieško „Bishop Challoner“ mokykloje ar Ukrainiečių arba Latvių namuose ir panašu, kad daugelis pamiršo įsigytąją naująją ambasadą ir su ja sietas viltis.
Šio „naujuoju“ vadinamo ambasados pastato reikalais pasidomėti paskatino dabartinio Užsienio reikalų ministro Audroniaus Ažubalio š. m. rugpjūčio pabaigoje vykusiame Lietuvos diplomatinių atstovybių vadovų susitikime išsakyta mintis, kad pagrindinė Lietuvos atstovybių užsienyje pareiga yra ginti Lietuvos piliečių interesus svečiose šalyse ir kokybiškai teikti konsulines paslaugas. Tačiau bent jau Londone kilus nepasitenkinimui dėl konsulinių paslaugų kokybės, vienas pagrindinių pasiteisinimų buvo toks – netinkamos patalpos. Kol nebuvo įsigytas naujas ambasados pastatas, šis paaiškinimas buvo priimtinas. Tačiau, kai naujas pastatas stovi nenaudojamas, o žmonės ir toliau turi grūstis ankštame konsulinio skyriaus pusrūsyje, bet kokios kalbos apie patalpų problemą čia gyvenantiems lietuviams ėmė atrodyti kaip pasityčiojimas.
Beje, praktiški lietuviai, kur jie begyventų, žino, kad net geros būklės nenaudojamas statinys per keletą metų gali tapti griuvena. O tie lietuviai, kurie pagyveno Londone, žino, kad čia reikia mokėti nekilnojamojo turto mokestį ir kad apleistus namus užimti nuolat taiko „skvoteriai“. Už užsienyje esančio nekilnojamojo turto priežiūrą atsakantis URM departamentas informavo infoZONĄ, jog už nenaudojamą pastatą mokamas tik nekilnojamojo turto mokestis, kuris diplomatinėms atstovybėms yra labai nedidelis, nes pagal įstatymą joms taikoma net 94 proc. nuolaida. O baimę, kad pastatą gali užimti „skvoteriai“, išblaškė paaiškinimas, kad visas diplomatines atstovybes Londone saugo Londono Metropoliteno policija, kuri ir apžiūri ambasadų bei rezidencijų pastatus, todėl „skvoteriams“ užimti nenaudojamo ambasados pastato neįmanoma.
Ir visgi, net jei neveikiančios ambasados išlaikymas papildomai kainuoja nedaug, ar bus ir kada bus pradėta pastato rekonstrukcija?
Oficialus URM pareigūnų atsakymas buvo toks. „Pastato rekonstrukcija bus pradėta š. m. rugsėjo mėnesį, planuojama užbaigti 2011 m. vasarą. Rekonstrukcijos darbai buvo atidėliojami dėl ekonominės krizės pasekmių – lėšų trūkumo bei projekto ir darbų derinimo procedūrų tiek Lietuvoje, tiek JK. Tačiau URM – tai prioritetinis projektas, todėl atsiradus mažiausiai galimybei atnaujinti darbus, tai ir buvo padaryta.“
Zita Čepaitė
