Martin-in-the-Fields galerijoje (Trafalgaro aikštė) atidaryta JK gyvenančių lietuvių menininkų paroda „Urbanistiniai klonai: nuo emocijos iki realybės“. Tai bene pirmoji lietuviška paroda, įsikūrusi Londono gyventojų ir svečių gausiai lankomoje vietoje.
Prisipažinsiu, malonu bemaž pačiame Londono centre išvysti plakatą, kviečiantį į Londone gyvenančių lietuvių surengtą parodą. Apima smagus pasididžiavimo jausmas – panašu, kad tautiečiams vis dažniau pavyksta įsiterpti į tankų Londono renginių ir kultūrinių įvykių audinį. Vieta puiki, tačiau tai nebūtinai lemia parodos įdomumą. Pats laikas pasižvalgyti, kas tie urbanistiniai klonai ir kaip jie atrodo.
Parodos apžiūrą pradedu nuo Ernesto Parulskio fotografijos, kurioje užfiksuotos dviejų upių – Temzės Londone ir Neries Vilniuje – pakrantės. Būtent E. Parulskis pastebėjo, kad šios dvi pakrantės turi daugybę panašumų, nes abejuose miestuose yra tiltai per upę, kurių vienoje pusėje – XX-ojo amžiaus pradžios elektrinės, architektūros paminklai, o kitoje – šiuolaikiniai gyvenamieji namai. Vilniuje ši teritorija yra prie Sporto rūmų, Londone – šalia Battersea parko. Pasak E. Parulskio, stebina ir tai, kad nekilnojamąjį turtą, tuos bjaurius gyvenamuosius namus, savininkai pavadino panašiai: vilniečiai – „Karaliaus Mindaugo apartamentais“, londoniečiai – „Warwick Building“, o juk būtent Warwicke savo pilį pastatė karalius Viljamas Užkariautojas. Ir visiškai neįtikėtina, kad šiek tiek už trikampio tiltas-elektrinė-namas ribų abejuose miestuose yra stadionai: Vilniuje – „Žalgirio“, o Londone – bevardis Battersea parke.
Būtent šie sutapimai paskatino E.Parulskį, kuris parodos atidarymo metu prisipažino esąs nevykęs fotografas, kreiptis į kitus Londono lietuvius su pasiūlymu jiems pasidalinti savo pastebėjimais.
Tai būta rizikingos idėjos, nes nors fotografuoja daugelis, ieškoti, kuo Vilnius ir Londonas panašūs, vargiai kam ateina į galvą. Tačiau pasirodo, tokių akylų lietuvių, sugebėjusių pastebėti Britanijos ir Lietuvos sostinių panašumus, atsirado nemažai.
Danguolė Ragažinskaitė, kurios nufotografuoti du Vilniaus ir Londono gerai žinomi pastatai, tapo savotišku šios parodos ženklu ir atsidūrė ant parodos plakato, sakė, jog jos dalyvavimą šioje parodoje galima pavadinti atsitiktinumu. „Tiesiog vieną lietingą lapkričio popietę el. paštu gavau žinutę apie organizuojamą parodą. Tada sumaniau peržvelgti savo nuotraukų kolekciją. Ją peržiūrėjusi, pamaniau, kad Geležinkeliečių rūmų fasadas kažkuo primena Tate Britain fasadą. Ir dar kažkaip sutapo, kad aš dabar gyvenu netoli Tate Britain, o mano sesuo prie Geležinkeliečių rūmų. Taigi turėjau galimybę labai gerai įsižiūrėti į tuos pastatus“, – ne tik architektūros, bet ir gyvenimo sutapimus atskleidžia Danguolė.
Dar vienas sutapimas, bent man pasirodęs bemaž stulbinančiu, tai, kad per abi sostines tekančių upių – Temzės ir Neries – vingiai nepaprastai panašūs. Šio „atradimo“ autorius Marijus Petrušonis teigė, jog urbanistinių klonų idėja paskatino jį prisiminti, jog per abu miestus tekančios upės turi vingius. „Tada sugalvojau pasižiūrėti, kaip tie vingiai atrodo iš atstumo. Atsidariau Google.com žemėlapius ir man pačiam buvo netikėta, kad tie vingiai labai panašūs.“ Tiesa, M. Petrušonis prisipažino, jog tas atitikimas nėra absoliutus, nes miestai nevienodo dydžio, tad paimtos nuotraukos yra darytos iš skirtingo aukščio, tačiau, mano akimis, ta mažutė „manipuliacija“ nė kiek negadina, sakyčiau, tiesiog pribloškiančio įspūdžio.
Kiti iš 14 parodos dalyvių geografiškai išplėtė tematines parodos ribas. Jie rado ne tik akivaizdžius sutapimus, bet užčiuopė bei užfiksavo ir emocines bendrybes, aptinkamas Lietuvos ir D. Britanijos miestuose. Pro arkų geometriją atsiveriantys Vilniaus ir Oksfordo senamiesčių vaizdai, rūke paskendę, pro medžių šakas vos įžiūrimi, miražus primenantys Vilniaus ir Canary Wharf dangoraižiai, miesto parkų peizažai – tai tik keletas pastebėtų panašumų.
Parodos kuratorė Austėja Mackelaitė sakė, kad tai pirmoji jos, šiuo metu Londone studijuojančios menų vadybą, organizuota paroda. Ji prisipažino, jog iš pradžių būta nerimo, jog darbų gali būti per mažai ar jie neatrodys įdomūs, tačiau vėliau sunku buvo išsirinkti geriausius.
Urbanistinius klonus „sumedžiojo“ ir parodoje dalyvauja Liudas Giedraitis, Julija Gulbinovič, Andrius Juknys, Vilma Matelytė, Dalia Merečinskaitė, Ernestas Parulskis, Marijus Petrušonis, Rokas Pralgauskas, Ignius Pupinis, Danguolė Ragažinskaitė, Lina Soblytė, Skirmantė Udrėnaitė, Tomas Urbelionis, Kristina Zdanevičiūtė.
Zita Čepaitė
