Kelis kartus per savaitę Sigita Bakanauskienė, su magnetofonu ant peties, skuba į Beikono koledžą pietryčių Londone. Čia jauna moteris treniruoja visus, norinčius išmokti grakščiai judėti šokių aikštelėje. Kas pastūmėjo ją siekti šokių trenerės karjeros?
- Kaip susidomėjai šokiais?
- Šokiais „užsikrėtusi“ esu nuo vaikystės – mano tėveliai treneriai vesdavo choreografijos pamokas vaikams. Jie pasiimdavo mane stebėti treniruočių, o būdama ketverių metukų jau bandžiau atkartoti judesius ir kopijavau žingsnelius. Rimtai treniruotis pradėjau būdama šešerių. Mano tėtis Rimantas Motiejūnas – pirmasis treneris. Aistra šokiams paauglystėje neišblėso vien dėl to, jog visas gyvenimas buvo susijęs su varžybomis, repeticijomis. Man tai įdomu: kelionės, nauji miestai, nauji draugai, kurie dabar išsibarstę po visą pasaulį. Dar viena ugnelė, kuri paskatino nepasiduoti vėliau ir pradėti vesti šokių pamokas – mano devynmetė dukrelė. Ji jau dalyvauja varžybose ir tikiuosi, pasieks daugiau nei aš. Mano svajones pavers realybe…
- Kaip atsitiko, kad atvykai į Londoną?
- Londone esu jau dešimt metų. Norėjau tęsti šokėjos karjerą, trejus metus šokau su partneriu anglu Kevinu Munnsu, atstovavau Anglijos rinktinei, buvau geriausiųjų dvyliktuke. Chymo mieste „Dance Options“ studijoje dirba geriausi šokių treneriai. Nors galimybių buvo, tačiau trūko laiko: treniruotės, varžybos, o dar ir darbas, atimdavo visą laiką, nelikdavo laiko nei vyrui, nei vaikui...
- Tada pradėjai vesti šokių pamokas...
- Noriu perduoti savo patirtį, kurios sukaupiau nemažai. Dar viena priežastis, kodėl to ėmiausi – neradau stiprių trenerių savo dukrai. Ji mano varikliukas (šypsosi). Juk kiekvienas savo vaikui nori tik pačio geriausio... Mano kolektyvas dar jaunas, rimtai varžomės ir dalyvaujame konkursuose tik kiek daugiau nei metus. Rezultatai mane džiugina, užimame prizines vietas. Baisu, gal tie rezultatai net per geri, juk ką tik pradėjome, priprasime laimėti, sunkiau bus, kai užimsime žemesnes vietas...
- Kokiais savo pasiekimais labiausiai didžiuojiesi?
- Iš 50 porų, dalyvavusių „British Championship“, užėmėme 9–10 vietas. Patekome į pusfinalį, norėjosi siekti dar geresnių rezultatų, bet nusprendžiau norinti įsitvirtinti kaip trenerė. Esu gana griežta, nes noriu, kad mano auklėtiniai pasiektų gerų rezultatų. Didžiausias trenerės pasiekimas – dukrelės Inesos pergalė „Blackpoolo“ konkurse, jaunių grupėje... Tikiu savo šokėjais, jie mane džiugina savo pasiekimais. Dėkoju jų mamytėms, palaikančioms ir pasitikinčiomis manimi.
- Kaip nusprendei siekti šokių mokytojos karjeros?
- Trenerės karjera dar tik prasideda. Pasirinkau šį kelią, nes nieko geriau nemokėjau. Juk šokau visą gyvenimą... Įstojau į Kūno kultūros akademiją, baigiau sportinių šokių trenerės specialybę. Dabar treniruoju vaikučius nuo 4 iki 12 metų, taip pat ir suaugusiuosius. Užsiauginsiu rimtus šokėjus (šypsosi).
- Sakoma, kad šokiai yra 99 procentai darbo ir 1 procentas talento. Ar sutinki su tokia formule?
- Tai teisybė, kartais ateina labai talentingi vaikai, bet jeigu neturi noro ir nesitreniruoja, nieko gero nebus. Čia svarbūs keli dalykai: tėvelių noras, geri treneriai ir vaikų užsidegimas. Tada bus geras rezultatas... Mintys viską mesti ir nieko nebesiekti ateidavo ir man, ypač, kai daug dirbdavom, o rezultatais nebūdavom patenkinti... Bet kaip po audros ateina ramybė, taip ir man po blogų minčių ateidavo geros, jog viskas – tik prieš akis.
- Ar sulauki daug lietuvių, norinčių išmokti gražiai judėti šokių aikštelėje?
- Yra daug lietuvių vaikučių, kurie nori šokti. Labiausiai trūksta vaikinų, turbūt jie nedrąsūs... Rudenį rinkau grupę, atėjo 4 merginos ir tik vienas vaikinas... Ir savo dukrai niekaip nerandame partnerio berniuko, kuris atitiktų jos lygį. Suaugusiųjų grupę sunkiau surinkti. Prieš porą metų buvo gana stiprus suaugusiųjų kolektyvas, su kuriais dalyvaudavome renginiuose. Tačiau žmonės čia sunkiai dirba ir negali skirti tam laiko. Gaila, juk tai puikus laiko praleidimas vyrui ir žmonai kartu. Tai ir sportas, ir naujos pažintys, nauji draugai... Pastaruoju metu pasidariau populiari tarp vestuvininkų, norinčių išmokti valsą.
- Kuo naudingi šokiai žmogui?
- Vaikams tai puikus užsiėmimas, lavinantis nugarą. Tai labai aktualu, nes mokyklos suole vaikai sėdi susikūprinę, o šokant juda visi raumenys. Taip pat šokant vystosi bendravimas tarp berniukų ir mergaičių, lavinama vaikų klausa, ritmo pojūtis. Šokėjai visada yra lengvai bendraujantys, populiarūs diskotekose. Suaugę žmonės pradeda šokti, kai pavargsta nuo rutinos, namų, darbų. Kai žmogus turi mėgstamą užsiėmimą, yra linksmesnis, geresnis sau ir aplinkiniams.
- Ar šokiai – brangus malonumas?
- Mėgėjiškame lygmenyje tai visiems prieinamas užsiėmimas. Vaikų treniruotės kainuoja 5 svarus, o suaugusiems – septynis. Asmeninių treniruočių kainos – 35 svarai per valandą. Kainos priklauso nuo to, kiek žmogus nori pasiekti. Geri rezultatai daug kainuoja, todėl profesionaliame lygyje tai brangus užsiėmimas.
