Pradėję trečią Nepriklausomybės dešimtmetį grimztame į nusivylimą ir nepasitikėjimą politika, valdžios institucijomis, savimi bei valstybe, o nuo čia yra tik žingsnis į bejėgiškumą ir sąstingį. Taip antradienį, Seime skaitydama metinį pranešimą, pažymėjo prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Įstrigome, nes praradome kryptį“, – sakė ji ir ne kartą pažymėjo, kad svarbiausias veiksmų vertinimo matas turėtų būti žmogus.
Šalies vadovė apgailestavo, kad visos problemos kildinamos tik iš pinigų stygiaus, tarsi užkeikimas kartojamas tekstas apie būtinybę nedelsiant imtis struktūrinių reformų, tačiau stokojama strateginio mąstymo.
Prezidentė nusprendė nevertinti kiekvieno šalies ūkio sektoriaus būklės, o analizuoti valstybės ir jos piliečių moralinę būseną, pamatinių vertybių krizės priežastis, aptarti žmogaus reikšmės ir vertės, kiekvieno piliečio atsakomybės svarbą stiprinant valstybę, kuriant ateities Lietuvą. Skaudulius esą ir taip visi žinome, nutuokiame, kaip juos gydyti, – žadame kloti modernius pamatus ekonomikos pažangai, ketiname investuoti į mokslą ir inovacijas, skelbiame negailestingą karą korupcijai, įsipareigojame laisvinti verslą nuo beprasmių suvaržymų, užsitikrinti energetinę nepriklausomybę.
„Valstybė stipri tiek, kiek žmonės tiki jos teisingumu. Tai sakydama, galvoju ne tik apie įstatymo raidę. Galvoju apie visapusį – socialinį, ekonominį, bendražmogiškąjį – teisingumą plačiąja šio žodžio prasme. Nors finansų griūties pavojų atremti pavyko, privalome būti realistai: padėtis tebėra trapi ir pažeidžiama. Ūkio atsigavimo ženklai gležni. Artimiausio laikotarpio prognozės – santūrios ir permainingos. Tikra yra tik viena: dar bent keletą metų valstybė tikrai negalės būti dosni. Būtent todėl ji privalės būti teisinga ir išmintinga – labiau nei kada nors iki šiol. Būtent todėl tokiomis aplinkybėmis ypatingą prasmę įgauna pamatiniai vertybiniai principai – teisingumas, žmogiškumas ir, ypač norėčiau pabrėžti – atsakomybė.“
Anot D.Grybauskaitės, likimas nepašykštėjo mums išbandymų, tačiau mainais suteikė galimybę: „Kviečiu priimti savo valstybę kaip savą, joje esančias problemas – kaip savas ir jas ryžtingai bei kūrybingai patiems išspręsti. Kviečiu kiekvieną Lietuvos pilietį atsakingai rinkti, teisingai reikalauti ir pačiam rodyti asmeninį pavyzdį. Tikiu, įveiksime visas krizes. Jeigu įveiksime savyje blogiausią – atsakomybės ir pasitikėjimo krizę.
Veiksmų vertinimo matu siūlė laikyti žmogų
„Dešimtmečiais, tarsi užkeikimą, kartojame išmintingus tekstus apie gyvybiškai svarbią būtinybę nedelsiant imtis struktūrinių reformų. Dvidešimt pirmaisiais Nepriklausomybės metais vien geri norai ir ketinimai nebepadeda. Optimizmo ir kantrybės ištekliai senka. Tikėjimas silpsta. Grimztame į nusivylimą ir nepasitikėjimą – politika, valdžios institucijomis, savimi ir savo valstybe. O iš čia – jau tik žingsnis į bejėgiškumą ir sąstingį. (...) Priėjome tašką, kuriame reikia esminio lūžio. Lietuva jau subrendo permainoms. Pakviesiu įkvėpti pilietinės valios ir politinės drąsos. Ir pripažinti: įstrigome, nes praradome kryptį“, – kalbėjo D.Grybauskaitė.
Anot jos, prirašę dešimtis tomų strategijų ir programų, kuriose puikuojasi šimtai kilnių prioritetų, pametėme svarbiausią, paniekinome vienintelį veiksmų vertinimo matą – žmogų, jį užgožė kraštutinis ekonomizmas, įsivyravęs visuose lygmenyse, visos problemos kildinamos tik iš pinigų stygiaus.
D.Grybauskaitė sakė nesutinkanti su besąlygine ekonomikos viršenybe – toks požiūris esą lemia ydingą pasaulio matymą, neadekvačius veiksmus ir skausmingus praregėjimus. Ekonominius burbulus, jos žodžiais, išpūtė nežabotas ekonominis egoizmas, o jų sprogimus ir socialines pasekmes sukėlė ekonominių prioritetų aukštinimo ideologija. Esą ne pinigų stygius pykdo žmones, o teisingumo ir solidarumo trūkumas, todėl prezidentė priminė nepritarusi chaotiškam mokesčių kėlimui, pareikalavusi, kad už sumažintas pensijas būtų numatytas kompensacijos mechanizmas, siekianti, kad pagarba žmogui atsispindėtų sąžiningoje ir protingoje socialinės apsaugos sistemos reformoje, kuri vis neprasideda.
„Atlikime vertybių peržiūrą ir pakilkime vertybiniam atgimimui. Jei tikrai siekiame realių permainų valstybėje, turime atsigręžti į aukščiausią vertybę – į žmogų. Šis vertybinis orientyras taikytinas visuotinai – aukščiausiems pareigūnams ir žemiausių grandžių valstybės tarnautojams, o kartu – ir kiekvienam piliečiui", – pažymėjo prezidentė.
Emigruoja, nes pasijuto svetimi savame krašte
Valstybės vadovė apgailestavo, kad šiandien didelė dalis energijos tiesiog iššvaistoma: „Vyksta iš pažiūros audringas, tačiau bekryptis judėjimas. Dėl savo chaotiško pobūdžio jis veda arba į niekur, arba, dar blogiau, į sumaištį. Groteskiška, kai, kilus sumaiščiai, steigiame dar vieną darbo grupę – visuomenei apraminti ir politiniams mundurams apvalyti, tačiau rezultatas dažniausiai – tik sprendimo atidėjimas ir papildomas pyktis.“ Tai esą tapo bemaž visuotiniu reiškiniu.
Jo paplitimas ir įsitvirtinimas rodo mūsų viešojo gyvenimo ydas, visų pirma – akivaizdų strateginio mąstymo deficitą. Šalies institucijos ir partijos tapo tarsi Lietuvos mažosiomis kunigaikštystėmis su savo suvereniais tikslais ir interesais. Tokios veiklos pasekmė – nestabili, neaiški ir nepatikima teisinė aplinka, kuri užprogramuojama jau įstatymų leidybos procese. Esą jei ruošiamas projektas neturi idėjinio stuburo, juo greičiausiai pasiūlyti tik laikini sektoriniai sprendimai. Vėliau „ruošinys bus praturtintas kitų sektorių pageidavimais bei išlygomis ir išimtimis“, į procesą įsiverš ir lobistinių interesų atstovai. Kruopščią poveikio analizę tokiomis sąlygomis pakeičia užkulisiniai susitarimai.
Todėl D.Grybauskaitė pasiūlė tobulinti ne tik įstatymus, bet ir jų priėmimo tvarką: „Jau šiandien turime pradėti mąstyti plačiau, žvelgti giliau ir matyti toliau nei rytdienos antraštės. Vyriausybės veikla galėtų tapti kryptingesnė, jeigu, išgujus paprotį „stumti" pavienių ministerijų sumanymus, būtų įdiegta kita tradicija – aptarti juos išsamiai, iš anksto, kolegialiai ir būtinai strategiškai. Jei siūlomi verslo mokesčių pakeitimai, būtina įvertinti poveikį ūkio raidai ir darbo rinkai. Jei žadama apmokestinti gyventojus, turi rūpėti ne tik biudžeto skaičiuoklės rodmenys – tegul mokesčio poveikį išanalizuoja ir už socialinės apsaugos situaciją atsakingi žmonės.“
Anot prezidentės, tai ypač aktualu dabar, kai biudžeto padėtis įtempta, bus aktualu ir artimiausioje ateityje, kai prieš savivaldybių rinkimus lengvatų ir išimčių siūlymai pasipils šūsnimis. Siūlymus ji siūlė vertinti vadovaujantis vertybiniu principu „Žmogus – valstybė – ateitis". Šis vertinimo matas esą galėjo apsaugoti nuo daugybės pastarųjų metų klaidų ir akivaizdaus įstatymų leidybos broko.
Ypatingą dėmesį D.Grybauskaitė ragino skirti žmogaus ir valstybės santykiams, kurie kol kas yra ištikti giliausios krizės. Beveik 80 proc. žmonių nebepasitiki partijomis, politikais ir valstybės institucijomis, vis daugiau rinkėjų neina balsuoti – „ir tikrai ne todėl, kad pasyvumas, abejingumas ar „tas prakeiktas nuolankumas" būtų mūsų įgimtas nacionalinis bruožas“. Ji priminė, kad 1992 m. per referendumą dėl Konstitucijos, užgriuvus sniegui, sutrikus eismui ir elektros tiekimui, balsuoti atėjo apie 75 proc. rinkėjų. Į šių metų Kovo 11-osios renginius buvo susirinkę dešimtys tūkstančių žmonių, ne mažiau gyventojų dalyvauja aplinkos tvarkymo akcijose.
„Tačiau – skaudu ir gėda – tie patys žmonės netiki, kad gali apvalyti Lietuvą savo balsais, – apgailestavo valstybės vadovė. – Jie nebetiki, kad politinių atspalvių pokyčiai Seime ar savivaldybėje gali lemti realias permainas šalies ir jų pačių gyvenime. Žmonės nebepasitiki ne kažkuriais – kairiaisiais, dešiniaisiais ar jau nuvilti spėjusiais naujaisiais. Jie nepasitiki valdžia, politikais ir politika apskritai.“
Didžiulis emigracijos srautas, rodantis žmogaus ir valstybės santykį, yra ne vien natūrali sunkmečio pasekmė – šalyse, kur važiuoja gyventojai, taip pat jaučiama krizė, o Lietuvą palieka ne tik vargo prispirti bedarbiai: „Jie išvažiuoja į svetimas šalis, nes pasijuto svetimi savame krašte. Šiandieninė politinė kultūra ir moralė verčia abejoti: ar dar įmanoma dirbti tai, ko reikia Lietuvos žmonėms, o ne kažkuriam politiniam konsorciumui ar interesų dariniui?“
Iš korumpuotų valdininkų reikia atimti neteisėtai įgytą turtą
Pacitavusi savo ir Seimo narių priesaikas: „Tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei", prezidentė siūlė paversti šiuos žodžius prasmingais darbais.
Šiandien rūpi ekonomikos sąstingis ir jo pasekmė – nedarbas. D. Grybauskaitė įspėjo, kad artimiausiais metais biudžetas nepajėgs skirti dosnios finansinės injekcijos ūkiui skatinti, nepavyks palengvinti mokesčių naštos, todėl ji kvietė palengvinti biurokratinę naštą: užtikrinti vienodas konkurencijos sąlygas visiems ekonomikos dalyviams, sutramdyti monopolininkų savivalę, apginti sąžiningą verslą ir vartotojus.
„Skatinkime ir formuokime požiūrį, kad sąžiningu būti apsimoka. Sąžiningam, skaidriam verslui turi būti rodomas pasitikėjimas. Sudarykime tokias sąlygas, kad šiuo metu šešėlyje dirbantys ir šeimas išlaikantys smulkieji verslininkai, meistrai, taip pat – kūrėjai atsitiestų, patikėtų ir galėtų dirbti savo darbą legaliai, neprarasdami orumo ir nesižemindami.“
D.Grybauskaitė džiaugėsi, kad lengvinamos sąlygos įsidarbinti jauniems žmonėms. Panašiems sprendimams prezidentė siūlė suteikti ypatingo prioriteto statusą ir imtis jų įvairiose srityse: pavyzdžiui, leisti į politiką aktyviau įsilieti nepartiniams piliečiams, atverti kelius į pačias partijas: naujiems veidams, požiūriams, idėjoms ir demokratijai viduje.
Valstybės vadovė pažymėjo, kad daug kalbant apie korupciją pernai dėl tokių veikų buvo pradėta per 700 ikiteisminių tyrimų, bet teismą pasiekė vos kas antra byla, laisvės už piktnaudžiavimą tarnyba realiai neteko vienas, už kyšininkavimą – nė vienas. „Tai jau beprasmiška ir gėda“, – lakoniškai įvertino prezidentė ir pateikė keletą siūlymų.
Jos manymu, valstybės tarnautojas ar pareigūnas, piktnaudžiavęs tarnyba savanaudiškais tikslais, turėtų netekti tarnybos, o galimybę sugrįžti reikėtų vertinti itin atidžiai. Turtas, įsigytas už neteisėtai gautas pajamas, turėtų būti konfiskuojamas: „Su žmonėmis, kuriems turtas yra svarbesnis už pareigą ir garbę, reikia kalbėti jiems suprantama kalba.“ Šalies vadovė siūlė taip padidinti baudas už korupcinius ir ekonominius nusikaltimus, kad jos taptų „atgrasančios tiems, kurie mąsto tik ekonominėmis kategorijomis „apsimoka–neapsimoka" – tokios Baudžiamojo kodekso pataisos jau svarstomos Seime. D.Grybauskaitė taip pat yra pasiūliusi ilginti senaties terminus, kad nebūtų galima išvengti pelnytų bausmių.
D.Grybauskaitė apgailestavo, kad žmonės teismus vertina ne kaip patikimus, tikėjimą užtikrinančius teisingumu, trūkumų mato ir teisės mokslų žinovai bei patys teisėjai. „Sistema subiurokratėjo. Ji tapo arogantiška. Teismų vadovų bei savivaldos energija nukrypo į akademines diskusijas ir tarpusavio santykių aiškinimąsi. Deja, diskusijose neliko vietos svarbiausiai temai – teisingumui ir žmogaus problemoms teismuose. Uždara, menkai visuomenės kontroliuojama sistema toleruoja „dvigubų standartų" plitimą. Vilkinimas tapo tradicija, kuria imame garsėti jau ir Europoje“, – aiškino prezidentė.
Ji kvietė atverti šią sistemą pokyčiams, leisti teismuose plačiau atstovauti visuomenei, nuosekliai laikytis teismų vadovų rotacijos principo, supaprastinti procedūras – nemažą dalį ginčų esą įmanoma išspręsti ikiteismine tvarka. Didesnio dėmesio esą reikalauja teisėjų atranka ir vertinimas, etikos ir drausmės bylų nagrinėjimo procedūros.
V.Adamkų sutiko plojimais
D.Grybauskaitės metinės kalbos klausė pilna Seimo posėdžių salė. Čia buvo pakviesti ne tik parlamentarai, bet ir Vyriausybės nariai, signatarai, europarlamentarai, Seimui atskaitingų institucijų ir kai kurių teismų vadovai, užsienio diplomatai, merai, taip pat – Izraelio Kneseto (parlamento) delegacijos nariai . Kadenciją baigusiam Valdui Adamkui įėjus į salę nuskambėjo plojimai.
Skaityti metinį pranešimą Seime yra konstitucinė prezidentų pareiga. Šioje kalboje valstybės vadovas apžvelgia padėtį Lietuvoje, vidaus ir užsienio politiką, kartu nubrėžia gaires ateičiai. Tai yra pirmasis D.Grybauskaitės metinis pranešimas, pernai gegužę jai laimėjus rinkimus.
Kaip ir pirmtakas Valdas Adamkus, metinį pranešimą ji nusprendė skaityti Seimo pavasario sesijoje, nors ir vėliau nei tai darydavo ankstesnis šalies vadovas. Politologų nuomone, tai nulėmė objektyvios priežastys: krašte susiklosčiusi sudėtinga ekonominė ir politinė padėtis reikalavo kasdien atnaujinti pranešimą, be to, šalies vadovė greičiausiai norėjo luktelėti pirmosioms jos kadencijos metinėms, kurios bus minimos liepą, artimesnės datos.
Visą prezidentės D.Grybauskaitės metinį pranešimą galimapaskaityti čia.
