Darbo jėgos trūkumą Lietuvoje siūloma spręsti įsileidžiant kitų šalių gyventojus. Tačiau dar neaišku, kiek ir kokių profesijų žmonių reikia. Lietuvoje jau pradedama susitaikyti su mintimi, kad imigracija iš trečiųjų šalių – mažesnė ar didesnė – neišvengiama. To neišvengė nė viena šalis, kurios ūkis sparčiai auga, rašo dienraštis „Lietuvos Rytas“.

Darbo jėgos pristigę verslininkai jau kuris laikas spaudžia valdininkus supaprastinti reikalavimus įdarbinant ne Europos Sąjungos piliečius. O kaip elgiasi kitos šalys? Apie tai vakar Vilniuje kalbėjo Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) atstovai.

Čekija pirmoji iš Vidurio ir Rytų Europos valstybių pradėjo aktyviai spręsti migracijos problemas. Prieš penkerius metus apskaičiuota, kad Čekijoje 2030 metais gali trūkti apie 400 tūkst. darbuotojų. 2003 metais čekai pradėjo vykdyti bandomąjį projektą „Kvalifikuotų užsienio darbininkų parinkimas“, kuris baigsis šįmet.

„Vykdydami šią programą, mes užsieniečiams pasiūlėme galimybę greičiau – tai yra po 1,5 ar 2,5 metų – kreiptis dėl nuolatinio gyventojo statuso. Ne pagal programą atvykę dirbti žmonės dėl šio leidimo gali kreiptis tik po 5 metų“, – sakė TMO Prahos biuro vadovė Lucie Sladkova.

Galimybė greičiau gauti nuolatinį leidimą gyventi Čekijoje daugeliui žmonių tapo paskatinimu dalyvauti specialiame projekte. Tiesa, nors projekto interneto svetainę aplankė per 300 tūkst. žmonių, įdarbinta tik 1000 kvalifikuotų darbuotojų, nes projekto reikalavimai – labai griežti. Kartu su šeimos nariais gyventi į Čekiją atvyko 2700 užsieniečių.

Kitokia patirtimi pasidalijo TMO biuro Bogotoje (Kolumbija) atstovas Jose Angelas Oropeza. Kolumbiečiai patys keliauja uždarbiauti į Kanadą ir Ispaniją. Su Kanada bendradarbiaujama tik per privatų sektorių, valstybė nesikiša. Į šią šalį kolumbiečiai skatinami vykti ilgesniam laikui. Tuo suinteresuota ir Kanada, nenorinti pritrūkti darbuotojų ateityje.

Alfa.lt