Zita Čepaitė
"Infozona"
Visai neseniai “Infozonos” puslapiuose kalbinome Kostą Smoriginą jaunesnįjį. Šiomis dienomis į Londoną pristatyti pirmą kartą čia rengiamo filmų festivalio atvyksta dar vienas Kostas Smoriginas – šiuo metu Karališkojoje operoje besistažuojančio jaunojo Smorigino tėvas. Ta proga buvo smalsu pakalbinti Kostą Smoriginą vyresnįjį – ir apie teatrą, ir apie sūnų.
Tarp apdovanojimų – ir TSRS valstybinė premija
Gausybę vaidmenų teatre ir kine sukūręs Kostas Smoriginas šiandien savo gyvenimą skirsto į tam tikrus etapus. Jis išskiria keletą vaidmenų teatre, su kuriais tarsi prasidėdavo naujas jo gyvenimo etapas. Vienas iš tokių vaidmenų – Eimunto Nekrošiaus spektaklyje „Kvadratas“.
“Tai man buvo ypač svarbus laikotarpis, kai išgyvenau tikrą kūrybinę ir asmeninę brandą, supratau, kad jau esu profesionalas. Tuo metu gimė ir mano sūnus. Suvokiau ir savo milžinišką atsakomybę”, – sako pripažintas aktorius. Kitas svarbus spektaklis – „Dėdė Vania“, vėliau – žymusis Makbeto vaidmuo režisieriaus E.Nekrošiaus to paties pavadinimo spektaklyje. Su „Makbetu“ – ir septyneri metai kelionių po pasaulį. Apkeliauta daug šalių, susitikta su įvairiausia publika. “Kiekvienoje šalyje ji – kitokia. Tačiau pastebėjau, kad vaidinant bet kurioje scenoje galioja ta pati taisyklė – kiek savęs žmonėms atiduodi, tiek iš jų ir gauni”, – įsitikinęs K.Smoriginas.
Kalbėdamas apie apdovanojimus, kurių yra pelnęs tikrai ne vieną, skirtingai nei daugelis teatro ir kino aktorių, jis visiškai nesistengia būti kuklus.
„Įvertinimai man iš tiesų svarbūs. Būkime atviri ir prisipažinkime, kad visi, kurie žengėme šiuo keliu, nuo pat pradžių svajojome būti matomi, gauti kuo geresnius vaidmenis. Tik nereikia aiškinti, kad norime būti pilkesni už kitus. Mano tikslas visada buvo būti pirmu. Dar galiu būti antras. Blogiausiu atveju – trečias. Žemesnės vietos tiesiog manęs netenkina. Jei negalėčiau būti geriausias, kam tada iš viso reikėtų užsiimti vaidyba? Gal ir drąsiai pasakyta. Na, galima dar tenkintis vieta geriausiųjų penketuke, bet tik karjeros pradžioje, kai ieškai savęs, žiūri, ar gerai pasirinkai. Juk aišku, kad kiekvienas aktorius neatsisakytų suvaidinti Makbeto. Tačiau tiesa yra tokia, kad kiti visą gyvenimą tokio vaidmens taip ir negauna. Žinoma, kvaila būtų dabar susireikšminti, kad esu išskirtinis. Visgi aišku, kad didybės manija suserga visi. Nė vieno artisto tai neaplenkia“, – neslepia aktorius.
Jis iš tiesų turi kuo didžiuotis. 2004 metais jam buvo skirta Lietuvos nacionalinė kultūros premija, geriausio aktoriaus prizus jis yra pelnęs Torūnėje ir Sarajeve. Aktoriaus apdovanojimų sąraše ir TSRS valstybinė premija. Pačiam aktoriui iki šiol paslaptis, kaip atsitiko, kad 63 premijų komiteto nariai balsavo už E.Nekrošiaus “Dėdę Vanią”, “Ilga kaip šimtmečiai diena”, “Kvadratas”.
Komedijų režisierius
Kostas jau studijų metais dažnai vaidindavo komedijose. “Pas mus, Marijos žemėje, į komedijos žanrą žiūrima gana skeptiškai. Kritikai nevengė pabrėžti, kad tai nerimta. Tada aš užsiutau. Juk senovės graikams, kurie buvo tokie galingi, buvo būtina turėti ne tik dramą ir tragediją, bet ir komediją. Žmonės turi teisę pasirinkti”, – įsitikinęs K.Smoriginas, per pastaruosius metus pastatęs keletą itin populiarių spektaklių. 2004 metais jis režisavo žiūrovų antplūdžio sulaukusią komediją „Urvinis žmogus“, kuriame vėliau ir pats ėmė vaidinti “urvinį”. Po to sekė humoristinis monospektaklis – „Urvinė moteris“, o šiuo metu daugybę žiūrovų sutraukia „Melo detektorius”.
„Monospektakliai kuriami daugelyje šalių, tik kiekvienoje skirtingai vadinami. Žmonėms tai puiki pramoga ir laisvalaikio praleidimo forma, o man sunkus darbas, nes neleidžiu sau daryti „chaltūros““, – sako menininkas.
Geriausiai jaučiasi dainuodamas
K.Smoriginas yra ne tik garsus aktorius ir populiarių komedijų režisierius, jis gerai žinomas ir kaip dainų atlikėjas. Kadaise su kolegomis Sauliumi Bareikiu ir Olegu Ditkovskiu susibūrę į išpopuliarėjusį „Aktorių trio“ jie keletą metų koncertavo įvairiose pasaulio šalyse. Vėliau Kostas pradėjo rengti ir solinius koncertus.
„Per susitikimus su žmonėmis nenorėdamas tuščiai pliurpti, ėmiau dainuoti“, – paprastai aiškina jis.
Dabar muzika – neatsiejama ir labai brangi jo gyvenimo dalis. Šiuo metu jis koncertuoja ir su žinoma džiazo dainininke Neda Malunavičiūte.
„Geriausiai jaučiuosi dainuodamas. Tai ne vaidmuo – visai kita bendravimo su žmonėmis forma. Dainuodamas nekuriu personažo, kita vertus – kiekvienąkart ta pati mano daina suskamba visai kitaip. Pastebiu, kad tų pačių mano dainų pasiklausyti žmonės eina po kelis kartus. Jei kuri nors daina žmonių „neužkabina“, žinau, kad kažką padariau ne taip. O kai kūrinį priima labai šiltai, be galo smagu. Kiekvienas koncertas „kainuoja“ labai daug jėgų, juk visada dainuoju gyvai. Pastaruoju metu dažnai koncertuoju ir uždaruose vakarėliuose tiems žmonėms, kuriems patinka mano muzika“, – atvirai pasakoja K.Smoriginas.
Šeimoje aukojosi žmona
Pirmoji naują K.Smorigino dainą visada išgirsta žmona – žinoma teatro ir kino aktorė Dalia Brenciūtė. „Žaviuosi ja. Dalios puikus, tobulas skonis. Tiesa, apie teatrą mes kalbamės mažai. Bet visada pasakome savo nuomonę. O kai sukuriu dainą, pirmiausia išklausau Dalios kritikos. Ji iš tiesų nuostabi moteris. Ne aktyvistė. Du aktyvistai ir negalėtų gyventi po vienu stogu. Gyvenime Dalia man labai padėjo. Galėjau ir į alkoholio liūną nugrimzti. Mus jungia daug dalykų: mes vienas kitu pasitikime, turime bendrų tikslų, užauginome sūnų... Tiesa, kai buvome jauni, vienam reikėjo atsisakyti karjeros ir auginti vaiką. Turiu prisipažinti, kad esu blogo auklėjimo – buvau įsitikinęs, kad vaikus auginti, namais rūpintis turi moteris. Mano tėvelis, beje, mamai irgi neleido dirbti. O Daliai teko ir „Dėdę Vanią“ palikti, ir „Kvadrate“ neišbandyti jėgų. Tačiau viską ji darė taip „lengvai“, – negaili pagyrų žmonai Kostas. Tiesa, dviejų menininkų šeimoje būta visko, pykčių taip pat neišvengta. „Dalia žemaitė – turi tvirtą savo nuomonę“, – priduria aktorius, tačiau neneigia, kad Dalios kur kas didesnis nuopelnas dėl to, jog ir po tiek metų jie vis dar drauge. „Man visada buvo svarbu dirbti ir uždirbti šeimai pinigus, o Dalia rūpinosi namų švara, šiluma ir jaukumu. Mane žavi jos supratingumas, pakantumas ir pajautimas, kad kai kuriuos nemalonius gyvenimo laikotarpius, mano užsispyrimą tiesiog reikia pralaukti. Dabar jos puiki sėkmė darbe – tarsi atpildas už tuos sunkius metus“, – įsitikinęs Kostas.
Sūnus nepasekė tėčio pėdomis
Aktoriaus šeimoje – visi menininkai. Sūnus Kostas operinio dainavimo šiuo metu mokosi Londone, dainuoja Karališkajame operos teatre, yra pelnęs ir kelių konkursų laureato vardą. „Ar aš dariau įtaką jo pasirinkimui? Šiek tiek taip. Kai buvo vaikas, nuvedėme į chorą „Ąžuoliukas“. Matėme, kad turi gerą balsą. Tiesa, vėliau prasidėjo balso mutacija ir chorą teko palikti. Tačiau po kurio laiko paaiškėjo, kad jis tikrai gali dainuoti. Kam eiti į teatrą ir būti galbūt penktu ar šeštu, kai dainuodamas gali būti pirmas? Tiesa, mokydamasis Lietuvoje į mokslus rimtai nežiūrėjo. Buvo nemažai ir pykčių dėl to. Na, pakartojo tėvo klaidas... Tačiau kai nuvažiavo į Londoną, prasidėjo rimtas darbas. Prisimenu, iš pradžių, kai nuvažiuodavau į jo koncertus, net klausytis negalėdavau – jei išgirsdavau kokią klaidą, bėgdavau iš salės. Dabar taip nebėra. Jis klauso mano nuomonės, gerbia ją, tačiau mano ironijos, kaip ir daugelis, prisibijo“, – juokiasi menininkas.
