Latvijoje sulaikytas įtariamasis Medininkų žudynių byloje buvęs sovietų ypatingosios paskirties milicijos būrio (OMON) smogikas 40-metis Konstantinas Nikulinas jau perduotas Lietuvai.
Pirmadienį po pietų jis buvo atvežtas į Generalinę prokuratūrą Vilniuje.
Sausio viduryje Latvijos aukščiausiasis teismas atmetė K.Nikulino prašymą neišduoti jo Lietuvai.
Įtariamąjį 17 metų senumo byloje dėl septynių Lietuvos pareigūnų nužudymo ir vieno sužeidimo pernai lapkričio 28 dieną sulaikė Latvijos teisėsauga, remdamasi Lietuvos išduotu Europos arešto orderiu.
K.Nikulinas kartu su dar trimis įtariamaisiais omonininkais - Aleksandru Ryžovu, Andrejumi Laktionovu ir Česlavu Mlyniku buvo ieškomas kaip įtariamasis nužudymu.
Pastarieji trys yra Rusijos piliečiai, gyvena šioje šalyje ir Lietuvos teisėsaugai kol kas nepasiekiami.
Latvijai perdavus K.Nikuliną Lietuvai, bus galima vykdyti jo baudžiamojo persekiojimo procesą Lietuvoje. Pagal Lietuvos įstatymus, už tyčinį daugiau nei dviejų asmenų nužudymą jam gresia įkalinimas iki gyvos galvos.
Vienas žiauriausių Lietuvoje įvykdytų nusikaltimų - Medininkų muitinės posto darbuotojų nužudymas - Generalinėje prokuratūroje tiriamas jau 17 metų.
Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 7 atkurtos nepriklausomos Lietuvos policijos ir muitinės pareigūnai nužudyti, dar vienas gyvas likęs Tomas Šernas buvo sunkiai sužalotas dėl tarnybos pareigų vykdymo. Prie sienos su Baltarusija dirbę pareigūnai 1991-ųjų liepos 31-osios rytą žuvo nuo "Kalašnikovo" automatų šūvių į galvas.
Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys prokurorams leidžia įtarti, kad šį nusikaltimą padarė buvusios Sovietų Sąjungos ypatingosios paskirties milicijos būrio (OMON) smogikai iš Rygos, kurie liepos 30-ąją lankėsi Vilniaus OMON bazėje. Kita į Vilnių atvykusių Rygos OMON milicininkų grupė tą pačią naktį susprogdino sprogmenis prie buvusios sovietų sąjungos 42-osios divizijos štabo pastato L.Sapiegos gatvėje.
Tyrimo metu surasta didesnė dalis iš nužudytųjų pagrobtų ginklų.
Nusikaltimo Medininkų pasienio poste tyrimą apsunkina tai, kad įtariamieji ir didelė dalis svarbių liudytojų gyvena Rusijoje.
Manoma, kad Medininkuose septyni pareigūnai buvo nužudyti siekiant sukelti sumaištį neseniai nepriklausomybę paskelbusios valstybės muitinėje. Tuo metu OMON milicininkai dažnai užpuldinėjo postus ir mušdavo jose dirbusius pareigūnus.
Lietuvius to meto politinės aplinkybės vertė elgtis taikiai, smurtininkai negaudavo adekvataus atsako.
Taip pat turima duomenų, kad Medininkų postas kraupiam nusikaltimui galėjo būti pasirinktas turint asmeninio keršto motyvų.
1991 metų liepos 31-osios rytą iki šiol nestoję prieš teismą žudikai šūviais į pakaušį nužudė muitininkus Antaną Musteikį ir Stanislovą Orlavičių, "Aro" pareigūnus Algimantą Juozaką ir Mindaugą Balavaką, kelių policijos darbuotojus Juozą Janonį ir Algirdą Kazlauską.
Rugpjūčio 2 dieną ligoninėje mirė sunkiai sužeistas policininkas Ričardas Rabavičius. Gyvas liko tik sunkiai sužeistas muitininkas T.Šernas.
BNS
NAUJIENOS
Lietuviai emigrantai už savo Seimo narį šiuose parlamento rinkimuose dar nebalsuos
2008-01-28
Seimas.jpgVakarų valstybėse gyvenantiems lietuviams emigrantams nušvito viltis turėti savų atstovų Seime.
Pasak "Lietuvos ryto", galimybė paskirti emigrantams keletą rinkimų apygardų savaitgalį buvo aptariama Europos lietuvių bendruomenių ir šiose valstybėse dirbančių Lietuvos diplomatų suvažiavime Hiutenfelde (Vokietija).
"Rinkimai yra unikali galimybė sutelkti išeiviją, bet ne tokie, kokie buvo iki šiol. Balsuoti vienoje Vilniaus Naujamiesčio apygardoje jiems yra neįdomu", - sakė užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas, dalyvavęs forume Vokietijoje.
Pasak ministro, "politikai neturi bendro požiūrio į emigrantus ir nėra bendros emigracijos politikos. Daug kam dar atrodo, kad tai - sausa šaka".
"Nė neabejoju, kad ši idėja sulauks pasipriešinimo ir aštrių ginčų. Todėl savo atstovus išeivija galės rinkti nebent per dar kitus rinkimus", - pridūrė ministras.
Artimiausi rinkimai, kurie vyks Lietuvoje, bus Seimo rinkimai šių metų spalį.
Anot dienraščio, susitikime Vokietijoje nuskambėjo ir ambasadų - rotušių idėja.
"Lietuvos ambasados užsienyje neturėtų būti tik kaip pašto dėžutės. Ypač ten, kur dabar gyvena daug lietuvių, jos tiesiog privalo tapti rotušėmis arba savivaldybėmis. Nenormalu, jeigu gimusį vaiką lietuviai registruoja latviu, nes tai padaryti paprasčiau. Mes visi turime keisti požiūrį į emigrantus. Šių žmonių bendruomenės nebus sausa šaka, jeigu stiprės Lietuvos ir atitolusių jos dalių ryšys. Tai leistų pritraukti į Lietuvą daugiau žinių iš pasaulio, ir atvirkščiai. Ambasadų vaidmuo čia ypač svarbus", - kalbėjo ministras.
Manoma, kad per nepriklausomybės laikotarpį iš Lietuvos galėjo išvykti 400 tūkst. gyventojų.
BNS
BNS naujienas ar jų dalį publikuoti ir/ar kitaip naudoti žiniasklaidos priemonėse bei informacinės visuomenės informavimo priemonėse be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
