Kitąmet Lietuvos ambasadose Maskvoje ir Almatoje gali pradėti dirbti specialūs atašė, kurių pagrindinė užduotis - rūpintis lietuvių kapavietėmis Rusijoje bei Kazachstane. Naujų kol kas dviejų etatų kūrimą inicijavo Užsienio reikalų ministerija ir šiai idėjai antradienį pritarė Seimo Užsienio reikalų komitetas.
"Gal tai ir ne toks didelis žingsnis į priekį, bet kai bus atsakingi pareigūnai Rusijoje ir Kazachstane, kur daug yra mūsų kapaviečių, manau, reikalai pajudės. Tikimės, kad pareigūnai, dirbdami kasdieninį darbą, galėtų domėtis kapaviečių tvarkymo klausimais, rūpintis mūsų piliečių atvažiavimu į tas vietas", - antradienį žurnalistams sakė Seimo narys Vaclovas Stankevičius.
Užsienio reikalų komiteto nuomone, du specialūs atašė ambasadose galėtų pradėti dirbti nelaukiant, kol Lietuva ir Rusija pasirašys specialų susitarimą dėl kapų priežiūros. Susitarimo projektas derinamas jau daugiau nei penkmetį, tačiau kol kas nei specialios komisijos nariai, nei politikai nesiryžta prognozuoti, kada susitarimas galėtų būti pasirašytas.
V.Stankevičiaus teigimu, derybas su Rusija apsunkina ir tai, kad abi šalys skirtingai supranta tam tikras sąvokas. "Mes skirtingai suprantame, kas yra politinis kalinys, represuotas asmuo. Kada kalbame apie masinius trėmimus, kai naudojame sąvoką masiškai represuoti piliečiai, jie supranta šiek tiek skirtingai, dėl to sunku susitarti", - sakė URK narys. Jis pabrėžė, kad sutvarkyti tautiečių kapus užsienyje - Lietuvos garbės reikalas.
Rusijoje ir Kazachstane daugiausia palaidoti iš Lietuvos ištremti žmonės arba tų šalių lageriuose kalėję politiniai kaliniai. Daugelio represijų aukų kapavietės buvusiose SSRS šalyse yra apleistos. Skaičiuojama, kad sovietų valdžia iš Lietuvos ištrėmė apie 150 tūkst. žmonių. Nemažai jų žuvo pakeliui į tremtį arba mirė ten.
