„Turime teisingą ekonomikos struktūrą, dėl to visame mūsų regione bus pakankamai didelis atšokimas. Ruoštis reikia ne tik pramonei, bet visiems. Manau, kad darbų netrūks niekam“, – sako A. Izgorodinas.
Pasaulis krenta, o mes kylame – kaip tai įmanoma
Gamyklos rugsėjį panaudojo 73,3 procentus turimų pajėgumų. Nors tai nesiekia prieš koronaviruso pandemiją buvusio lygmens ties maždaug 77 proc., šis rodiklis yra gerokai atsitiesęs nuo gegužės, kuomet buvo nukritęs iki 68 procentų. Tačiau A. Izgorodinas vertina, kad pramonė Lietuvoje jau yra atsigavusi, kadangi šiemet per 8 mėnesius Lietuvos gamintojai jau pagamino 0,2 proc. daugiau, nei pernai per tą patį laikotarpį – prie to daugiausia prisidėjo gamybos perkėlimas iš Azijos.
Nepaisant kylančių atlyginimų, Lietuvoje pagaminti tą patį produktą tebėra gerokai pigiau, lyginant su Vokietija ar Prancūzija – čia gamybos sąnaudos mažesnės. „Tai vyksta – ateina kontraktiniai užsakymai, tokiu būdu Europos gamintojai sumažina komponentų kainą, ir gali sumažinti galutinio produkto kainą. Jie nori išlikti konkurencingi kritusioje pasaulio vartojimo rinkoje“, – patikina A. Izgorodinas.
Gamyba į Europą grįžta ne vien dėl koronaviruso
Antras šių metų ketvirtis buvo sudėtingiausias tekstilės pramonei ir šį iššūkį įveikti pavyko laiku priėmus tinkamus, bet nelengvus, sprendimus, vertina „Utenos trikotažo“ generalinis direktorius P. Jašinskas. Bendrovei pavasarį teko skelbti pilną prastovą, dalis darbuotojų pasitraukė, ir šiuo metu įmonėje kolektyvas sumažėjęs 8 proc.. Mažėjo ir pardavimai.
Tačiau vadovas įžvelgia optimistines tendencijas: rekordiškai augo įmonės plėtojami prekių ženklai, tai lėmė kaukių pardavimai, elektroninė prekyba Lietuvoje užsidarius parduotuvėms.
P. Jašinskas patvirtina tendenciją, kad į bendrovę ateina užsakovai, ieškodami, kuo keisti Azijos gamintojus. Šiuo metu užsakomoji gamyba sudaro apie 70 proc. „Utenos trikotažo“ pardavimo pajamų.
Tačiau atkelti gamybą iš Azijos į Europą skatina ne vien dėl koronaviruso trūkinėjančios tiekimo grandinės ar taupymo sumetimai.
„Pirkėjams pradeda rimtai rūpėti ne tik iš ko pagamintas jų drabužis, bet ir kur, kaip jis pagamintas, ar fabrikų darbuotojams mokami sąžiningi atlyginimai, kokį pėdsaką gaminys palieka planetoje ir pan.“, – sako komentuoja P. Jašinskas.
Aršioje konkurencijoje dėl mažiausios kainos lietuviškiems produktams būtų sunku rungtis su masine Azijos gamyba. „Europos ir Azijos gamintojų konkurencija buvo ir tebėra pakankamai aktyvi. Ypač, jei konkuruojama kaina.
Žymė „Pagaminta Europoje“ pirkėjams suteikia papildomą užtikrinimą, kad prekė bus kokybiška, pagaminta laikantis socialinės atsakomybės ir tvariai, sąžiningai atsiskaitant su darbuotojais, o pirkėjai dabar jau pageidauja, kad net ir žaliavos ar visi priedai būtų kilę Europoje. Pasaulinė pandemija šiai tendencijai suteikė daugiau pagreičio.
Kokių produktų Europai gali pasiūlyti Lietuva?
Inžinerinės pramonės komponentai, metalo apdirbimas, plastikai, tekstilė, medienos ir baldų gamyba, – tokius produktus vardija ekonomistas A. Izgorodinas, paklaustas, kokios sritys galėtų labiausiai pasinaudoti esama situacija.
LPK prezidentas V. Janulevičius papildo, kad jau šiemet matomas augimas komponentinių detalių, plastikų segmentuose. Iš permainų gali išlošti ir galutinių produktų gamintojai.
Jis įsitikinęs, kad procesas turėtų būti negrįžtamas, ir ką Lietuviai atkovos iš Azijos, čia gali ir likti.
Didžiausias iššūkis, kurį teks įveikti – kapitalo trūkumas. Dėl koronaviruso nukraujavusioms įmonėms gali būti sudėtinga pasinaudoti įvairiomis skatinimo programomis, kadangi prie jų dažniausiai reikia prisidėti nuosavomis lėšomis.
Ernestas Naprys, Delfi
