Ar Lietuvoje egzistuoja užsakomieji konkurentų patikrinimai? Tokį klausimą atvirame laiške pateikė didmeninės prekybos vaistais licenciją turinti lietuviško kapitalo bendrovė „Lex ano“. Klausimas buvo adresuotas prezidentei, ministrui pirmininkui, Teisingumo ministerijai, VMI ir kitoms valstybės institucijoms.

Metų sandūroje šią bendrovę užgriuvo net penkių valstybės žinybų tikrintojai – pirmoji komisija pasibeldė gruodžio 30 dieną.

Pasirodo, Seimo Sveikatos komiteto pirmininką Antaną Matulą pasiekė anoniminis skundas. Jis ir tapo pretekstu gerokai papurtyti pigesnius vaistus Lietuvos rinkai siūlančią bendrovę, kuri farmacijos kompanijoms tapo tikra rakštimi.

Per mėnesį įmonę neplanuotai patikrino VPK Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus, Vaistų kontrolės tarnybos, Valstybinės mokesčių ir Darbo inspekcijos pareigūnai.

Ko gi jie taip aktyviai ieškojo?

Pasak „Lex ano“ vadovo Evaldo Rimšelio, visko, ko tik galima prisigalvoti, o konkrečiau – to, kas buvo surašyta skunde. Vieni ieškojo nelegalių darbuotojų, kiti – narkotikų. Tikrinta, ar programinė įranga teisėta, ar nėra plaunami pinigai.

„Iškreipia normalią farmacijos rinką“

„ Esame didmeninės prekybos vaistais įmonė ir turime vaistų platinimo licenciją. Mūsų verslo esmė remiasi laisvu prekių judėjimu. Turime nemažai klientų Anglijoje, Vokietijoje ir, be abejo, įvežame pigesnių vaistų į Lietuvą“, – savo verslo mechanizmą aiškino pašnekovas.

Absurdiškiausias dalykas, kurį pavyko sužinoti apskųstos bendrovės vadovams, buvo skundas, kad jie neva dempinguoja rinką, kitaip – „parduoda vaistus pigiau, iškreipia normalią farmacijos rinką“.

„Esame kaltinami tuo, kad mūsų parduodamų vaistų kainos yra gerokai mažesnės. Bet juk mes ir norime, kad vaistų kaina mažėtų, toks mūsų verslo tikslas. Ir tai, beje, turėtų būti aktualu visiems. Bent jau taip deklaruojama“, – teigė pašnekovas.

Ši bendrovė dirba jau penktus metus. Analogiškos įmonės, kuri atlieka lygiagretų importą į Lietuvą, nėra.

Pasak E. Rimšelio, lygiagretus importas yra tokia prekybos forma, kai tu gali į rinką pristatyti to paties gamintojo originalųjį vaistą iš tos šalies, kur dėl įvairių priežasčių identiškas vaistas gali būti gerokai pigesnis nei Lietuvoje.

Tačiau lygiagretus importas farmacijos kompanijų atstovybėms tampa tikra rakštimi ir grėsme jų pelnams. Tuoj pasiaiškinsime, kur šuo pakastas.

Valdininkai tempia gumą

„Mes neatstovaujame jokiai farmacijos kompanijai. Jeigu kitoje ES šalyje tam tikri vaistai yra pigesni, mes registruojame lygiagretų vaistų importą, gauname iš Valstybinės vaistų kontrolės leidimą jį įvežti, o tada Farmacijos departamento prašome, kad vaistas būtų kompensuojamas. Tada į Lietuvą atvežame vaistą, kuriam iki šiol viena ar kita atstovybė turėjo monopolį“, – aiškino E. Rimšelis.

Jis teigia, kad Lietuvoje teisinė bazė lygiagrečiam importui atsirado visai neseniai. „Teoriškai teisę importuoti pigesnius vaistus Lietuva turėjo tik įstojusi į ES, bet pirmąją pigesnių vaistų siuntą atvežėme tik pernai. Pirma, teko ilgai laukti licencijos, o kai ją gavome, nepaisydami to, kad tas ar kitas vaistas yra kompensuojamas, dar laukėme, kol gausime kompensaciją“, – pasakojo pašnekovas.

Jo nuomone, tai buvo naujas dalykas, o valdininkai – inertiški.

Tas pats vyksta ir su vaistų registracija. Teoriškai ji turi trukti apie tris mėnesius, bet ilgiausiai registracijos ši bendrovė laukė net pusantrų metų.

„Yra įvairių spragų, kurios leidžia kuo ilgiau temti laiką. Tarkime, minėtu atveju mūsų šalies Vaistų kontrolės tarnyba laukė atsakymo iš kitos šalies panašios tarnybos, ar tas vaistas, kurį norėjo pardavinėti lietuviška kompanija, yra identiškas tam vaistui, kuri gamino atitinkama kompanija“, – apie vilkinimo vingrybes pasakojo pašnekovas.

Belaukdama registracijos, „Lex ano“ nuolat būdavo kaip ant žarijų – bet kada tuos pigesnius vaistus lietuviams iš panosės galėjo nugvelbti kitos valstybės.

Šiuo metu bendrovė yra įregistravusi ir Lietuvos rinkai siūlo 27 užsienio gamintojų vaistus. Beje, Latvijoje analogiška kompanija įregistravusi beveik 90 lygiagretaus importo vaistų.

Nepatinka kitiems didmenininkams ir gamintojams tokia jų veikla. Kaipgi kitaip paaiškinti anoniminius laiškus, kurie siuntinėjami į aukštas valdžios instancijas?

„Negalime kaltinti, nežinodami, kuri bendrovė pradėjo rašinėti tokius skundus. Aišku tik viena: skundas parašytas profesionaliai, pasitelkus juristus“, – sakė E. Rimšelis.

Įmonės vadovus labiausiai papiktino Sveikatos komiteto vadovo A. Matulo veiksmai. Pašnekovų įsitikinimu, pagal anoniminį laišką tokių tikrinimų neturėtų būti, nebent tai būtų labai sunkūs ir pagrįsti kaltinimai. Tuo tarpu A. Matulas, remdamasis vien anonimo surašytu laišku, ir inicijavo tikrinimų laviną.

E. Rimšelis teigia siekiantis, kad būtų nustatyta politikų asmeninė atsakomybė, kai remiantis anoniminiais skundais yra organizuojami patikrinimai. „Norime, kad taip pat būtų nustatyti „užsakovai“, kurie bijodami konkurencijos ir gindami savo pelną, remiami politikų ir tarnautojų daro įtaką konkurencijai“, – sakė pašnekovas. Jo žodžiais, kompanijos prievolė – pasiūlyti vaistą mažiausiai dešimt procentų pigiau.

Kai vaistas kainuoja keturis tūkstančius litų, tai valstybei naudinga ir tuo atveju, net jei jis ir penkiais procentais pigesnis. Tačiau tai nepatinka farmacininkams, turėjusiems to ar kito vaisto monopolį.

Vieną pagąsdino, bijos ir kiti

Su šia istorija susipažinęs Kauno medicinos universiteto profesorius, habilituotas daktaras Eduardas Vaitkus teigia nujaučiantis, kokia kompanija galėjo A. Matului „pamėtėti“ šį anoniminį laišką, nes tikrintojai užplūdo būtent tada, kai „Lex ano“ panoro įregistruoti pigesnį citostatiką, kuris skirtas krūties vėžiui gydyti.

„Užuot valstybė pasakiusi už gerokai pigesnį vaistą ačiū, siunčia penkias komisijas. Kaip visa tai vertinti? Čia juk akivaizdus bandymas atbaidyti tuos, kurie nori konkuruoti su didžiosiomis farmacijos kompanijomis“, – įsitikinęs pašnekovas.

Šiuos patikrinimus inicijavęs Sveikatos komiteto vadovas A. Matulas į telefono skambučius neatsakė. Alfa.lt žiniomis, šiuo metu jis atostogauja Egipte.

Vos keletas faktų:

Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, pernai, naudojantis lygiagretaus importo teikiamomis galimybėms, buvo sumažintos vaistų kainos:

Kraujospūdžio reguliavimui vartojamos vaisto „Nebitel“ 100 tablečių kaina sumažėjo nuo 126,87 Lt iki 95,01 Lt.

„Fosavance“ kaina sumažėjo nuo 91,80 Lt iki 58, 29 Lt.

Eugenija Grižibauskienė