Pusė pabėgėlių liktų Lietuvoje, ir, nors dauguma jų menkai išsilavinę ir neturi jokios specialybės, norėtų šalyje pradėti savo verslą.
Kaip pranešė Lygių galimybių apsaugos tarnyba, šių metų birželio-liepos mėnesiais atlikta prieglobstį Lietuvoje gavusių žmonių apklausa parodė, kad pusė respondentų norėtų gyventi Lietuvoje ir turėti čia savo verslą.
21 proc. tyrimo dalyvių buvo neapsisprendusių, 15 proc. planuoja grįžti į namo, kai tik baigsis jų tėvynėje vykstantis karas. Maža dalis teigė, kad abejoja ir kol kas nežino ateities planų, tačiau nori, kad vaikai pabaigtų mokslus Lietuvoje.
Iš viso buvo apklausti 52 pabėgėliai Ruklos, Elektrėnų, Vilniaus, Klaipėdos, Kauno pabėgėlių centruose.
Daugumą respondentų sudarė čečėnai (77 proc.) bei afganistaniečiai (13 proc.), po vieną buvo iš Vietnamo, Zimbabvės, Kongo, Eritrėjos, Tadžikijos. Dauguma prieglobsčio prašytojų turi šeimas (70 proc.), 11 proc. gyvena su partneriais, 7 proc. nevedę, 4 proc. našliai.
Dauguma pabėgėlių yra baigę vidurinę mokyklą (57 proc.), 6 proc. turi aukštąjį išsilavinimą.
75 proc. respondentų, tyrimo duomenimis, neturi jokios specialybės.
Dalis moterų nurodė turinčios siuvėjos, virėjos, telefonistės, dažytojos, pardavėjos specialybes, o vyrai - vairuotojų, suvirintojų, mūrininkų, virėjų, inžinieriaus statybininko. Vienas vyras sakė esąs advokatas.
Labiausiai pabėgėliai pasitiki medikais, socialinių paslaugų darbuotojais, pabėgėlių centro administracija. Labiausiai nepasitikima žurnalistais.
Dauguma pabėgėlių jaučia poreikį saugoti ir plėtoti savo kultūrą (73 proc.) Kai kurie apklaustieji apgailestavo, kad Lietuvoje sutiko per mažai savo tautiečių, todėl kalbėti apie tautinės kultūros plėtojimą yra labai sudėtinga. Nedidelė dalis respondentų atsakė, jog poreikio plėtoti kultūrą nejaučia. Pusė apklaustųjų atsakė turį sąlygų saugoti ir plėtoti savo kultūrą, penktadalis teigė, jog neturi ar beveik neturi tam sąlygų.
Lietuviai, pabėgėlių manymu, priima juos skirtingai. 42 proc. respondentų nurodė, kad lietuviai juos priima gerai. Keletas išreiškė nuomonę, kad juodaodžius geriau toleruoja didžiųjų miestų, ypač Vilniaus, gyventojai. Kitur, anot respondentų, pasitaiko rasistinių pasisakymų, užgauliojimų, žmonės, ypač vaikai, gatvėse visada atkreipia į juos dėmesį. Čečėnai atskleidė, jog lietuviai kartais juos sieja su teroristais.
Du trečdaliai apklaustųjų sakė, kad vietinė valdžia, priimdama sprendimus, atsižvelgia į pabėgėlių centro gyventojų išsakytą nuomonę.
Per pastaruosius 10 metų Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos išnagrinėjo daugiau nei 4 tūkst. užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį. 106 asmenims buvo suteiktas pabėgėlio statusas ir išduoti leidimai nuolat gyventi; apie 400 asmenų naudojasi papildoma apsauga valstybėje (jiems išduodami leidimai laikinai gyventi dėl jų tėvynėse vykstančių ginkluotų konfliktų ar žmogaus teisių pažeidimų).
