Daugiau nei trečdalis - 34 proc. - Lietuvos gyventojų, stačiusių ar rekonstravusių būstą, neoficialiai yra atsilyginę pinigais, dovanomis ar paslaugomis valstybės tarnautojams ar politikams. Iš tai dariusių gyventojų absoliuti dauguma (100 proc.) mano, kad tai padeda sutvarkyti žemės pirkimo, 96 proc. - leidimo planuoti išdavimo, 95 proc. - projekto tikrinimo ir tvirtinimo procedūras.
Tyrimą rėmė stambios bendrovės
Tai paaiškėjo „Transparency International“ Lietuvos skyriaus užsakymu 2007 m. gruodžio ir 2008 m. sausio mėnesiais rinkos tyrimų ir konsultavimo kompanijai „Viseo“ telefonu apklausus 230 nekilnojamojo turto, statybų sektoriaus ir projektavimo verslo įmonių kompetentingų atstovų ir 258 penkių didžiųjų Lietuvos miestų (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio) gyventojus, per pastaruosius 5 metus stačiusius ar rekonstravusius namą, sodo namelį, ar kitą statinį, kuriam statyti ar rekonstruoti reikalingas leidimas. Tyrimą rėmė statybų bendrovės „Eika“, „Inred“ „YIT Kausta“, „Realtus“ ir dr. Virgaudas Juocevičius.
Per 80 proc. apklaustųjų statybų sektoriaus verslo atstovų tiki, kad ryšiai ir pažintys su pareigūnais, atsakingais už teritorijų planavimą ir statybas, padeda spręsti įmonės problemas, o beveik 60 proc. jų mano, kad šias problemas padeda spręsti kyšiai. Beveik 40 proc. apklaustųjų Lietuvos gyventojų, tvarkiusių statybų reikalus, liudija, kad politikai ar tarnautojai jiems leido suprasti norintys kyšio. 34 proc. gyventojų prisipažįsta jį davę.
Jaučia korupcija augimą
Dauguma apklaustųjų (63 proc.) verslininkų mano, jog korupcija statybų sektoriuje kliudo verslo vystymuisi. 27 proc. teigia, kad korupcija yra labai didelė kliūtis verslui, 36 proc. respondentų manymu, korupcija daugiau kliudo nei skatina verslo vystymąsi. 40 proc. apklaustų įmonių atstovų atrodo, jog korupcijos mastai per pastaruosius 3 metus Lietuvos statybų sektoriuje nepakito.
Šiek tiek daugiau nei trečdalio respondentų nuomone, per šį laikotarpį korupcijos mastai statybos sektoriuje didėjo. Verslo atstovai teigia, jog didžiausios kliūtys statybų sektoriaus vystymuisi yra lėtas sprendimų priėmimas dėl teritorijų planavimo ir statybos leidimų išdavimo, savivaldybių ir apskričių specialistų atsakomybės stoka bei interesų grupių įtaka teritorijų planavimo ir statybos leidimų išdavimo institucijoms.
Tyrimo respondentai ryšius ir pažintis su pareigūnais laiko efektyvesne priemone įmonės problemoms statybos versle Lietuvoje spręsti nei kyšiai. Kas penktos apklaustos įmonės atstovui dalyvaujant įvairiose procedūrose valstybės tarnautojai ar politikai leido suprasti norintys neoficialaus atlygio. Daugiausiai apklaustų verslo atstovų su kyšio pageidavimu susidūrė šiais atvejais: derinant bendrąjį planą, norint pagreitinti ar “patepti” bet kokią procedūrą, derinant specialųjį planą, keičiant žemės paskirtį. Kas dešimtos įmonės atstovai prisipažįsta neoficialiai atsilyginę valstybės tarnautojams ar politikams. Dažniausiai verslo atstovai mokėjo kyšius derindami specialųjį planą (12 proc.), bendrojo plano keitimą (11 proc.), gaudami leidimą planuoti (10 proc), priduodami statinį valstybinei komisijai, derindami detalųjį planą, keisdami žemės paskirtį (pastarosiose procedūrose - po 8 proc.). Didžiąja dauguma atvejų neoficialus atlygis pinigais, dovanomis ar paslaugomis pilnai padėjo sutvarkyti įmonių reikalus konkrečioje procedūroje.
Neskaidriausi – sveikatos ir statybų sektoriai
Mažiausiai skaidria veikla, verslo atstovų nuomone, pasižymi savivaldybių administracijos ir Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba. Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai yra pavaldžios valstybinių parkų direkcijos. Iš tyrėjų pasiūlytų pasirinkti priemonių, galinčių užtikrinti didesnį statybų sektoriaus skaidrumą, verslo atstovų nuomone, efektyviausios būtų griežtesnių sankcijų už terminų nesilaikymą taikymas, diferencijuoto mokėjimo už dokumentų tvarkymo greitį įvedimas bei elektroninės statybos leidimų išdavimo procedūros įdiegimas.
Apklausus Lietuvos didžiųjų miestų gyventojus paaiškėjo, kad pačiomis korumpuočiausiomis ūkio sferomis jie laiko sveikatos priežiūrą bei statybų sektorių – atitinkamai 84 ir 78 proc. laiko jas labai ar iš dalies korumpuotomis. Šiek tiek daugiau nei pusė apklaustų didžiųjų miestų gyventojų mano, kad per pastaruosius 5 metus korupcijos mastai Lietuvos statybų sektoriuje padidėjo. Trečdalio nuomone, per šį laikotarpį mastai padidėjo labai ženkliai.
Reikalauja kyšio
Keturiems iš dešimties apklaustųjų gyventojų dalyvaujant įvairiose procedūrose bent kartą buvo leista suprasti, jog norima neoficialaus atlygio pinigais, paslaugomis ar dovanomis. Dažniausiai apklausos dalyviai norą gauti neoficialų atlygį suprasdavo bandydami pagreitinti vieną ar kitą procedūrą, keisdami žemės paskirtį bei priduodami statinį valstybinei komisijai.
Trečdalis didžiųjų miestų gyventojų per paskutinius penkerius metus stačiusių ar rekonstravusių namą, sodo namelį bent vienoje procedūroje atsilygino neoficialiai. Daugiausia neoficialiai atsilyginti teko norint pagreitinti vieną ar kitą procedūrą, keičiant žemės paskirtį bei priduodant statinį valstybinei komisijai. Daugumoje procedūrų neoficialus atlygis didžiai daugumai apklaustųjų padėjo sutvarkyti reikalus. Mažiausiai efektyvus neoficialus atlygis buvo prašymų atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą nagrinėjimuose.
Beveik kas antras apklaustas didžiųjų miestų gyventojas ir ateityje būtų linkęs atsilyginti neoficialiai, jei tai padėtų spręsti problemas, susijusias su žemės paskirties ar statybos leidimų išdavimu. Turintys neoficialaus atlygio patirties respondentai yra labiau linkę spręsti problemas kyšių pagalba ir ateityje.
Anglija.lt ir „Transparency International“ informacija
