Apie Anglijos pietuose, Hempshire'o grafystėje, esančią Lietuvių sodybą dažniausiai prabylama tik tuomet, kai ten vyksta lietuviškos šventės. Dėl prieš trejetą metų per Jonines įvykusių muštynių sodyba buvo įgavusi blogą šlovę, kurios dabar pamažu atsikrato. Tačiau vis dažniau pasigirsta gandų apie nekokią sodybos finansinę būklę, net apie bankroto grėsmę. Ar iš tikrųjų laikas gelbėti Lietuvių sodybą?

Skola ne “rona”

Apie virš Lietuvių sodybos kybančią grėsmę, t.y. apie 150 tūkst. svarų skolą, viešai buvo užsiminta per šiemetinį Didžiosios Britanijos Lietuvių sąjungos (DBLS) suvažiavimą. Ši skola atsirado ne dėl sodybos veiklos. Ji atsirado dėl to, kad pardavus Lietuvių namus liko nesumokėta maždaug 11 tūkst. svarų mokesčių. Per dešimt metų skola išaugo ir apytikriais duomenimis šiemet ji siekia beveik 150 tūkst. svarų. Vienintelis turtas, kurį šiuo metu valdo Lietuvių namų bendrovė yra Lietuvių sodyba, tad skolos negrąžinimas reiškia, kad sodyboje anksčiau ar vėliau gali apsilankyti antstoliai. Būtent šiame suvažiavime buvo iškeltas pasiūlymas lietuviams, norintiems prisidėti prie sodybos išlaikymo, paaukoti po keliolika ar keliasdešimt svarų ir tokiu būdu surinkti reikalingą lėšų skaičių.
Turint galvoje kad vien Londone gyvena netoli šimto tūkstančių lietuvių, jei kiekvienas paaukotų bent po porą svarų – skolai padengti užtektų. Sprendžiant pagal suvažiavimo metu parodytą entuziazmą, aukotojų sodybos išgelbėjimui tikrai būtų atsiradę.
Tačiau vos užgimusi idėja buvo sužlugdyta, jau kitą dieną spaudoje paskelbus, kad renkami pinigai Lietuvių sodybai ir nurodyta sąskaita, kur juos siųsti. Tai padaryta be jokio paaiškinimo, kodėl tos lėšos renkamos ir kas atsakingas už tinkamą jų panaudojimą. Toks skelbimas daugeliui pasirodė labiau panašus ne į rimtą akciją, o į aferistų sumanymą.
Ar per ankstyvas pinigų rinkimo vajus buvo paskelbtas dėl nežinojimo, kaip tokie dalykai daromi, ar tiesiog sodyba specialiai stumiama į bankrotą – sunku pasakyti. Tačiau kalbos, keliančios tam tikrą nerimastį čia gyvenančiai lietuvių bendruomenei, pasklido. Mat nemažai ne tik senosios, bet ir naujosios bangos Didžiosios Britanijos lietuvių jau spėjo išsiugdyti tam tikrus sentimentus vietovei, kur galima drauge susibūrus švęsti lietuviškas šventes.

Kas valdo ir kas atsako?

Lietuvių sodyba už 6300 svarų buvo nupirkta 1954 metais. Pusė pinigų surinkta platinant akcijas, pusė buvo skolinta, o skolos vėliau atiduotos surinkus paramą iš lietuvybei neabejingų tautiečių.
Lietuvių sodybai, kaip ir kitam anksčiau įsigytam turtui, valdyti buvo įsteigta Lietuvių namų bendrovė, kurios kapitalas buvo mišrus, t.y. dalis akcijų priklausė visuomeninei organizacijai – DBLS, kita dalis buvo privačios, priklausančios konkretiems asmenims. DBLS suvažiavime kiekvienais metais būdavo išrenkami žmonės, kurie tapdavo bendrovės direktoriais ir nuo jų sprendimų priklausydavo bendrovės ūkinės veiklos sėkmė. Bendrovės uždirbtos lėšos paprastai buvo naudojamos Lietuvių sąjungos veiklai remti. Iš tiesų tai buvo visai neblogas mechanizmas, turėjęs padėti išsilaikyti visuomeninei organizacijai. Ir nors bendrovės ūkinė veikla nebuvo labai pelninga, neretai būdavo įklimpstama į skolas, tačiau plačiąja prasme bendrovės veikla buvo naudinga lietuviškumo Didžiojoje Britanijoje palaikymui.
52 proc. Lietuvių namų bendrovės akcijų priklauso Didžiosios Britanijos lietuvių sąjungai. Tačiau pastaruoju metu DBLS valdybą sudaro iš esmės naujosios emigrantų kartos žmonės ir problemos dėl sodybos tapo itin aštrios. Tiesa, jos beveik niekada nebuvo keltos ir diskutuotos pakankamai atvirai, nes panašu, kad nesutarimai dėl sodybos gali suveikti kaip bomba ir išsprogdinti pačią bendruomenę.

Kas ką slepia?

Rinkdama medžiagą apie sodybos reikalus, susidūriau su didžiuliu informacijos įslaptinimu. Darius Žilinskas, vienas iš 2007 metais DBLS suvažiavime išrinktų bendrovės direktorių valdybos narių, iš pradžių gan noriai sutiko pasikalbėti apie sodybos problemas. Bet vėliau ėmė atidėlioti susitikimą dėl laiko stygiaus, kol galiausiai visiškai nustojo atsiliepti į skambučius ir neatsakė į žinutes. Ne itin kalbus buvo ir sodybos vadybininkas Gintas Vilpišauskas.
Tačiau labiausiai nustebino demokratinėje šalyje, kurioje gerbiama žodžio laisvė ir teisė į informaciją, ilgus metus pragyvenusios Vidos Gasperienės, dabartinės Lietuvių namų bendrovės direktorių valdybos pirmininkės reakcija. Išgirdusi, kad norėčiau pasikalbėti apie sodybos reikalus, ji pareiškė, kad į mano klausimus ji neatsakys, nes šiuo metu viskas “yra procese”. Pasakiau, kad norėčiau tik patikslinti kai kurią jau turimą informaciją, pavyzdžiui, ar tiesa, kad auditoriai, atlikdami įmonės patikrinimą, nerado dalies buhalterinių dokumentų ir už tai skyrė baudą. Direktorių valdybos pirmininkė pabrėžė, kad šios informacijos ji negali nei patvirtinti, nei paneigti, tai esą nuspręs valdybos posėdis, primygtinai ėmė teirautis, iš kur aš apie tai sužinojau.
Paklausta apie skolą, pirmininkė klausė, kokią skolą aš turiu omeny ir iš kur aš gavau šią informaciją.
Žurnalistai turi teisę sužinoti ir skelbti visuomenei aktualią informaciją, neišduodami tos informacijos šaltinių, tad ta teise aš ir pasinaudojau.
Galiausiai pirmininkė patikino, kad visa informacija apie sodybos situaciją bus pateikta po liepos 14 dienos direktorių valdybos posėdžio ir visi akcininkai bus apie tai informuoti.
Šitas ypatingas slaptumas būtų suprantamas, jei tai būtų privačių akcininkų bendrovė, tačiau 52 procentai akcijų, t.y. akcijų paketas, priklauso visuomeninei organizacijai DBLS, todėl toks slaptumas tik dar labiau didina nereikalingus įtarimus.
Nenorėdama kalbėtis apie sodybos reikalus direktorių valdybos pirmininkė netiesiogiai pripažino, kad su sodyba susijusios problemos tikrai egzistuoja.

Viešbutis ar klubas?

Sodybos problemas kiekvienas mato iš savo kampo. Vadybininko G.Vilpišausko nuomone, didžiausia problema yra sodybos statuso klausimas.
“Jeigu tai viešbutis, tada reikėtų gerinti paslaugų kokybę ir siekti tapti penkių žvaigždučių kaimo viešbučiu. O jeigu būtų nuspręsta, kad tai klubas, tada viskas kitaip,” – įsitikinęs G.Vilpišauskas.
Gintas teigia, kad pati sodyba verčiasi palyginti neblogai. Visi savaitgaliai iki Naujųjų metų jau užimti, daugiausia sodybą išsinuomoja anglai. Savaitgaliais čia vyksta vestuvės ir šventės, paprastomis dienomis – konferencijos ir kt. Sodybą daugiausia savo reikmėms nuomoja britai, pernai sodyboje buvo švęstos trejos lietuviškos vestuvės, šiemet – vienerios.
“Lietuviams sodybos paslaugos, matyt, per brangios. Be to, britai viską planuoja iš anksto ir dėl užsakymo sutariama prieš metus ar pusmetį. Mes turime išlaikyti sodybą ir dirbame taip, kad būtų naudinga finansiškai,” – sako G.Vilpišauskas.
G.Vilpišauskas su žmona Jūrate sodybos reikalus tvarko jau dveji metai. Gintas teigia, kad jie daro viską siekdami suderinti, kad sodyba būtų pelninga finansiškai ir kartu išliktų svarbia lietuvybės išlaikymo vieta. Pagal susitarimą su Lietuvių sąjunga kiekvieną vasarą lietuviškoms šventėms yra skiriami trys savaitgaliai. Kai būna geras oras, lietuviai sodybos teritorijoje paprastai mėgsta įsikurti su palapinėmis. Tačiau daugiau kaip 80 procentų pajamų yra gaunama iš anglų. G.Vilpišausko teigimu, pernai buvo uždirbta 50 tūkst. litų, šiemet planuojama daugiau.
“Mes uždirbame pinigus, o kaip jie paskirstomi, jau ne mūsų reikalas, tuo rūpinasi direktorių valdyba,” – sakė G.Vilpišauskas.

Lietuvių sodyba baikerių šventėms ir britų vestuvėms

Lietuvių bendruomenės šventėms tradiciškai skiriami trys savaitgaliai – Sekminės, Joninės ir rugpjūčio paskutinis savaitgalis. Tačiau šiemet per pačias Jonines lietuviams vietos sodyboje nebuvo, Jonines lietuviams siūlyta švęsti savaite anksčiau.
“Joninės svarbi lietuviška šventė, visur kur tik gyvena lietuviai ši šventė yra švenčiama. O Londono lietuviai Jonines turėjo švęsti savaite anksčiau, o per pačias Jonines sodyboje šeimininkavo baikeriai,” – kalbėjo Lietuvių sąjungos valdybos narys G.Martinkėnas.
Jo nuomone, turi būti sutarta dėl lietuviškų švenčių ir tų datų turi būti laikomasi.
“Sodyba buvo įsigyta tam, kad joje galėtų vykti lietuviška veikla, tačiau kiekvieną kartą, kai ten reikia rengti kokį lietuvišką renginį, atsiranda trikdžių,” – neslėpė nepasitenkinimo lietuviškų renginių iniciatorius G.Martinkėnas.
Lietuvių sodybos klausimai buvo ne kartą svarstyti DBLS valdyboje. Tačiau valdybos nariai skundėsi negauną pakankamai informacijos apie tai, kokia Lietuvių sodybos finansinė padėtis, kaip vyksta akcijų judėjimas.
“Lietuvių sąjungai priklauso pagrindinis akcijų paketas, todėl natūralu, kad mes rūpinamės, kaip klostosi reikalai, ir esame pasirengę, jei prireiks, šaukti neeilinį akcininkų susirinkimą, nes sodyba atsidūrė ant bedugnės krašto,” – teigia valdybos pirmininkė Živilė Ilgūnaitė.
Pasigirdo nuogąstavimų, kad sodyba ant bankroto ribos, ir jeigu šiuo metu nebus padaryti svarbūs ir ryžtingi žingsniai, paskutinioji lietuvybės sala gali būti prarasta.
“Visiems atrodo, kad tai kaip lietuvių namai. Nieko panašaus nėra,” – teigia Ž.Ilgūnaitė.
“Susidarė toks įspūdis, kad dabartinė direktorių valdyba tarsi kažko lūkuriuoja, gal kad antstoliai ateitų ir lieptų sodybą parduoti. Manau, kad yra žmonių, kurie suinteresuoti sodybos pardavimu,” – sakė G.Martinkėnas.

Atsirado finansinių interesų?

E.Vildė, vienas iš šešių bendrovės direktorių valdybos narių, sakė, kad valdyba pajėgi išspręsti visas su sodyba susijusias problemas.
Jis pripažino, kad buvo kilusi įtampa tarp į direktorių valdybą išrinktų senosios kartos atstovų ir naujųjų atvykėlių, tarp kurių yra ir pats E.Vildė. Jo nuomone, blogiausia, kad į naujai išrinktos valdybos darbą vis dar kišasi buvusios direktorių valdybos nariai, kurie vilkina finansinės ataskaitos pateikimą ir finansinių dokumentų perdavimą. Jo nuomone, atsirado finansinių interesų, nes pati sodyba, t.y. pastatai įkainoti 4,5 mln. svarų, jau nekalbant apie 23 hektarų žemės sklypą, kurio kaina gerokai didesnė.
“Buvo susitarta, kad pakeisime buhalterinę kompaniją, kad finansiniai dokumentai turi ateiti į sodybą, o ne asmeniškai vienam iš jau buvusių valdybos narių. Įsigilinus į buhalterines operacijas, tapo akivaizdu, kad tam tikros sumos keliaudavo iš sąskaitos į sąskaitą ir paskui dingdavo. Tokiam finansiniam neskaidrumui iškilo pasipriešinimas ir net ketinome šaukti neeilinį akcininkų suvažiavimą. Bet galiausiai sutarėme, kad liepos 14 dieną visa finansinė ataskaita bus pateikta,” – sakė E.Vildė.
Direktorių valdybos narys teigė, kad akcijų, kurių vienos vertė yra maždaug 1 tūkst. svarų, apskaitoje taip pat esama netvarkos.
“Pagal bendrovės įstatus akcijos nepardavinėjamos, gali būti tik padovanojamos. Tad atsirado tam tikras akcijų rezervas, kuris susidarė mirus buvusiems akcininkams. Iš to rezervo paprastai yra skiriamos akcijos į direktorių valdybą naujai išrinktiems direktoriams, jeigu jie iki tol akcijų neturėjo. Mat, pagal įstatus kiekvienas direktorių tarybos narys privalo turėti bent po vieną akciją. Tačiau kiek tų akcijų realiai yra rezerve, niekas nežino. Akcijų apskaita, kaip ir pagrindiniai finansiniai dokumentai bei banko sąskaitos yra likę senosios valdybos žinioje,” – kalbėjo E.Vildė.
Apie skolą jis irgi kalbėjo visiškai atvirai.
“Ji yra ir tą skolą reikia dengti. Sodyba gauna pelną ir tas skolas po truputį galėtų atiduoti, tačiau tam trukdoma iš senosios valdybos,” – savo nuomonės neslėpė E.Vildė.

Zita Čepaitė, "Infozona"
Pirmą kartą straipsnis buvo pulbikuotas 27(100) savaitraščio "Infozona" numeryje