Siekdamos paskatinti vartojimą ir tokiu būdu stimuliuoti šalies ekonomiką, jau trys didžiosios valstybės – JAV, Japonija ir Vokietija – nutarė savo piliečiams išdalyti po tam tikrą pinigų sumą, už kurią jie galėtų apsipirkti. Lietuva panašiems kuponams pinigų neturi.

Aštrėjančios krizės akivaizdoje Vokietijos vyriausybė imasi papildomų priemonių, kurios padėtų papildyti jau patvirtintą antikrizinių priemonių paketą ir padidintų šalies vartojimą. Leidinys „Handelsblatt“ paskelbė informaciją, kad Vokietijos valdžia planuoja savo gyventojams išdalyti pirkimo kuponus, kurie turėtų pagyvinti ekonomiką. Ši piniginė injekcija valstybės kasai kainuotų daugiau nei 15 mlrd. eurų. Anksčiau apie kuponų dalybas šalies gyventojams užsiminė JAV ir Japonija.

„Handelsblatt“ skelbia, kad galima tokio kupono suma – 500 eurų. Jeigu Vokietijos vyriausybė priims sprendimą įteikti kiekvienam iš 30 milijonų socialinį draudimą turinčių ir dirbančių gyventojų po tokį kuponą, ši priemonė šaliai kainuos papildomus 15 mlrd. eurų. Kol kas šios akcijos sumanytojai triūsia prie detalių, svarstydami, tarkime, idėją, kad kuponas galios tik tokiu atveju, jeigu ką nors pirkdamas vokietis papildomai išleis dar ir tam tikrą sumą iš savo kišenės.

Vokietijos vyriausybė šiuos kuponus paleisti į apyvartą planuoja jau po mėnesio – kitų metų pradžioje, o artimiausiu metu ji ketina efektyviau panaudoti jau anksčiau priimtas priemones, kurios palengvintų susidorojimą su ekonominės krizės padariniais.

Kaip paskelbė Vokietijos kanclerė Angela Merkel, ši valstybinė programa bus pakoreguota jau kitų metų sausio mėnesį. Ji paskelbė, kad pirmiausia būtina suteikti galimybę išnaudoti visas nacionaliniu lygiu priimtas priemones.

Kur kas ryžtingiau į globalios ekonomikos recesijos grėsmę reaguoja JAV ir Didžioji Britanija. Būsimasis Amerikos prezidentas Barackas Obama jau informavo apie numatomas priemones, kurios padės sukurti 2,5 mln. darbo vietų. Britanijos premjeras Jamesas Gordonas Brownas, siekdamas užbėgti už akių ekonominiam nuosmukiui, ruošiasi mažinti mokesčius.

Lapkričio viduryje paaiškėjo, jog Japonijos valdžia nutarė padėti savo gyventojams susidoroti su krize ir padidinti vartojimo lygį šalyje. Kiekvienam šalies piliečiui Japonija skirs po 120 dolerių. Tačiau tokių subsidijų negaus tie, kurie uždirba daugiau kaip 180 tūkst. dolerių per metus.

Panaši vartojimo skatinimo sistema buvo taikoma JAV. 2001 m., amerikiečiams sugrąžinus dalį sumokėtų mokesčių, buvo palengvinta mokesčių našta. JAV 70 proc. BVP augimas priklauso nuo vidaus vartojimo ir tam tikros sumos grąžinimas neigiamai paveikė pirkimo paklausą. Jau šių metų pradžioje amerikiečiai, siekdami išjudinti šalies ekonomiką, tam išleido 167 mlrd. dolerių. Tiesa, skirtingai nuo japonų amerikiečiams buvo išdalyta nuo 300 iki 1200 dolerių.

Seimo narys Kęstutis Glaveckas sakė, kad, nors ir labai norėtume, mažos valstybės, tarp jų – ir Lietuva, šio ekonomikos augimo skatinimo plano įgyvendinti neturi jokių galimybių. „Noras gal ir būtų, bet galimybių jokių“, – įsitikinęs pašnekovas.

Pasak ekonomisto, tokiai akcijai reikia „greitų“ pinigų, bet Lietuva jų neturi. Paklaustas, ar nebūtų protinga parduoti valstybės valdomą „Mažeikių naftos“ akcijų dalį ir gautas lėšas skirti tokiai injekcijai, jis sakė, kad pardavimas gali trukti ir metus, o tokia injekcija būtina dabar.

„BVP dalis, tenkanti vienam Vokietijos gyventojui, siekia 39 tūkst. eurų, o lietuviams – vos 6 tūkst. Taigi tokia priemonė mums ne pagal kišenę. Noras yra, bet pinigų nėra. Gal kokius šimtą tūkstančių litų ir galėtume padalyti, bet mes kalbame apie didesnę sumą. Kad būtų skatinamas vartojimas, reikėtų skirti bent kelias dešimtis milijonų“, – svarstė pašnekovas.

K. Glaveckas matytų kitą kelią, kuris padėtų Lietuvai greičiau išbristi iš duobės. Jis teigė, kad reikia ieškoti, iš kur pasiskolinti „pigių“ pinigų. „Gal iš Kinijos, kitų rinkų, tik ne per Tarptautinį valiutos fondą. Reikia pasiskolinti maždaug porą milijardų eurų. Patikėkite, gerai pasistengus, galima rasti kas mums paskolintų“, – vieną iš antikrizinių kelių mato ekonomistas.