Serbija sulaikė Karadžičių, laikomą Srebrenicos žudynių organizatoriumi 

2008-07-22 / Antradienis / 08:34

Serbija pranešė, kad jos saugumo pajėgos pirmadienį sulaikė Radovaną Karadžičių, kuris laikomas Srebrenicos žudynių organizatoriumi ir kuris slapstėsi beveik 13 metų.

63 metų R. Karadžičius, kuris dar vadinamas "Europos Osama bin Ladenu", pirmadienio vakarą buvo "rastas ir areštuotas", sakoma Serbijos prezidentūros pareiškime.

"Pagal bendradarbiavimo su Tarptautiniu tribunolu buvusiai Jugoslavijai įstatymą Karadžičius buvo nuvežtas ... Karo nusikaltimų teismo Belgrade teisėjui", - nurodoma jame.

Prezidentūra ir prokurorai daugiau jokių detalių apie tą operaciją nepaskelbė, bet vienas teismo pareigūnas, kuris nenorėjo, kad būtų skelbiama jo pavardė, sakė, kad R.Karadžičius buvo suimtas Serbijos teritorijoje ir arešto metu atrodė prislėgtas ir nesipriešino.

R.Karadžičius sulaikytas dvi savaitės po to, kai Serbiją ėmė valdyti nauja, šalies narystės Europos Sąjungoje siekianti vyriausybė, kurioje dominuoja provakarietiška prezidento Boriso Tadičiaus Demokratų partija ir kurią remia reformuoti velionio prezidento Slobodano Miloševičiaus socialistai.

Drauge su savo buvusiu armijos vadu Ratko Mladičiumi R.Karadžičius nuo Tarptautinio tribunolo buvusiai Jugoslavijai slapstėsi nuo 1995 metų, kai jiedu buvo apkaltinti karo nusikaltimais, genocidu ir nusikaltimais žmoniškumui, įvykdytais per 1992-1995 metų Bosnijos karą.

65 metų R.Mladičius dabar yra vienas iš dviejų likusių bėglių, kurių ieško šis Hagoje įsikūręs tribunolas. Antrasis yra 49 metų Goranas Hadžičius, buvęs serbų politikas, ieškomas dėl "etninio valymo" Kroatijoje.

Tai, kad R.Karadžičius buvo suimtas, jau sveikino Jungtinės Valstijos, Europos Sąjunga ir minimas Jungtinių Tautų (JT) karo nusikaltimų teismas, taip pat - per 1995 metų žudynes Srebrenicoje nužudytų žmonių motinų asociacija.

JT generalinis sekretorius Ban Ki-moonas tai pavadino "istoriniu momentu aukoms".

"Tai istorinis momentas aukoms, kurios laukė 13 metų, kol ponas Karadžičius bus patrauktas atsakomybėn", - sakoma Ban Ki-moono pareiškime, kurį paskelbė jo spaudos tarnyba.

Vienas pagrindinių Balkanuose įvykdytų karo nusikaltimų įtariamųjų R.Karadžičius laikomas kraugerišku didybės manijos apsėstu žmogumi su iškreiptu požiūriu į istoriją ir įsivaizduojamą jo, kaip Bosnijos serbų lyderio, likimą.

Bosnijos kroatai ir musulmonai, prieš kuriuos R.Karadžičius 10-ojo dešimtmečio pradžioje vykdė barbarišką "etninio valymo" kampaniją, neabejoja tuo, kad jis yra vienas didžiausių 20-ojo amžiaus monstrų.

"Nuo scenos pašalintas didelis galvažudys", - sakė buvęs JAV pasiuntinys Balkanuose Richardas Holbrooke'as, pavadindamas R.Karadžičių "Europos Osama bin Ladenu".

Tačiau kai kuriems serbams jis tebėra 1992-1995 metų karo, kuris kilo Bosnijai atsiskyrus nuo Jugoslavijos federacijos, didvyris, žmogus, kuris stojo prieš senus priešus bei įtakingas valstybes ir gynė serbų interesus.

Maždaug 50 ultranacionalistų anksti antradienį susirinko priešais Belgrado karo nusikaltimų teismą protestuoti dėl jo arešto; juos apsupo keturiskart daugiau policininkų. Padėtis buvo rami, pranešė televizija B92.

Tyrimą vykdantis teisėjas anksti antradienį baigė preliminarią R.Karadžičiaus apklausą, kuri buvo pirmasis žingsnis jo išdavimo JT tribunolui link, pranešė naujienų agentūra "Beta".

"Apklausa baigta", - sakė teisėjas Milanas Dilparičius.

Pagal Serbijos įstatymus, preliminari apklausa yra pirmasis įtariamojo išdavimo procedūros etapas. Kai bus pašalintos visos teisinės kliūtys, galbūt - po savaitės, R.Karadžičių bus galima išduoti Hagos tribunolui.

R.Karadžičiaus advokatas Svetozaras Vujačičius nurodė, jog buvęs Bosnijos serbų lyderis "per apklausą sakė, kad buvo areštuotas penktadienį, autobuse" Belgrade ir kad po to buvo laikomas "kažkur kažkokiame kambaryje", pranešė "Beta".

R.Karadžičius, kuris šią situaciją pavadino farsu, per apklausą pasinaudojo savo teise tylėti, sakė S.Vujačičius.

Rimčiausi R.Karadžičiaus kaltinamajame akte nurodyti nusikaltimai yra trejus metus ir septynis mėnesius trukusi Bosnijos sostinės Sarajevo apsiaustis, per kurią žuvo maždaug 10 tūkst. civilių gyventojų, ir 1995 metų liepos žudynės Bosnijos rytuose esančioje Srebrenicoje.

Serbija pranešė, kad jos saugumo pajėgos pirmadienį sulaikė Radovaną Karadžičių, kuris laikomas Srebrenicos žudynių organizatoriumi ir kuris slapstėsi beveik 13 metų.

63 metų R. Karadžičius, kuris dar vadinamas "Europos Osama bin Ladenu", pirmadienio vakarą buvo "rastas ir areštuotas", sakoma Serbijos prezidentūros pareiškime.

"Pagal bendradarbiavimo su Tarptautiniu tribunolu buvusiai Jugoslavijai įstatymą Karadžičius buvo nuvežtas ... Karo nusikaltimų teismo Belgrade teisėjui", - nurodoma jame.

Prezidentūra ir prokurorai daugiau jokių detalių apie tą operaciją nepaskelbė, bet vienas teismo pareigūnas, kuris nenorėjo, kad būtų skelbiama jo pavardė, sakė, kad R.Karadžičius buvo suimtas Serbijos teritorijoje ir arešto metu atrodė prislėgtas ir nesipriešino.

R.Karadžičius sulaikytas dvi savaitės po to, kai Serbiją ėmė valdyti nauja, šalies narystės Europos Sąjungoje siekianti vyriausybė, kurioje dominuoja provakarietiška prezidento Boriso Tadičiaus Demokratų partija ir kurią remia reformuoti velionio prezidento Slobodano Miloševičiaus socialistai.

Drauge su savo buvusiu armijos vadu Ratko Mladičiumi R.Karadžičius nuo Tarptautinio tribunolo buvusiai Jugoslavijai slapstėsi nuo 1995 metų, kai jiedu buvo apkaltinti karo nusikaltimais, genocidu ir nusikaltimais žmoniškumui, įvykdytais per 1992-1995 metų Bosnijos karą.

65 metų R.Mladičius dabar yra vienas iš dviejų likusių bėglių, kurių ieško šis Hagoje įsikūręs tribunolas. Antrasis yra 49 metų Goranas Hadžičius, buvęs serbų politikas, ieškomas dėl "etninio valymo" Kroatijoje.

Tai, kad R.Karadžičius buvo suimtas, jau sveikino Jungtinės Valstijos, Europos Sąjunga ir minimas Jungtinių Tautų (JT) karo nusikaltimų teismas, taip pat - per 1995 metų žudynes Srebrenicoje nužudytų žmonių motinų asociacija.

JT generalinis sekretorius Ban Ki-moonas tai pavadino "istoriniu momentu aukoms".

"Tai istorinis momentas aukoms, kurios laukė 13 metų, kol ponas Karadžičius bus patrauktas atsakomybėn", - sakoma Ban Ki-moono pareiškime, kurį paskelbė jo spaudos tarnyba.

Vienas pagrindinių Balkanuose įvykdytų karo nusikaltimų įtariamųjų R.Karadžičius laikomas kraugerišku didybės manijos apsėstu žmogumi su iškreiptu požiūriu į istoriją ir įsivaizduojamą jo, kaip Bosnijos serbų lyderio, likimą.

Bosnijos kroatai ir musulmonai, prieš kuriuos R.Karadžičius 10-ojo dešimtmečio pradžioje vykdė barbarišką "etninio valymo" kampaniją, neabejoja tuo, kad jis yra vienas didžiausių 20-ojo amžiaus monstrų.

"Nuo scenos pašalintas didelis galvažudys", - sakė buvęs JAV pasiuntinys Balkanuose Richardas Holbrooke'as, pavadindamas R.Karadžičių "Europos Osama bin Ladenu".

Tačiau kai kuriems serbams jis tebėra 1992-1995 metų karo, kuris kilo Bosnijai atsiskyrus nuo Jugoslavijos federacijos, didvyris, žmogus, kuris stojo prieš senus priešus bei įtakingas valstybes ir gynė serbų interesus.

Maždaug 50 ultranacionalistų anksti antradienį susirinko priešais Belgrado karo nusikaltimų teismą protestuoti dėl jo arešto; juos apsupo keturiskart daugiau policininkų. Padėtis buvo rami, pranešė televizija B92.

Tyrimą vykdantis teisėjas anksti antradienį baigė preliminarią R.Karadžičiaus apklausą, kuri buvo pirmasis žingsnis jo išdavimo JT tribunolui link, pranešė naujienų agentūra "Beta".

"Apklausa baigta", - sakė teisėjas Milanas Dilparičius.

Pagal Serbijos įstatymus, preliminari apklausa yra pirmasis įtariamojo išdavimo procedūros etapas. Kai bus pašalintos visos teisinės kliūtys, galbūt - po savaitės, R.Karadžičių bus galima išduoti Hagos tribunolui.

R.Karadžičiaus advokatas Svetozaras Vujačičius nurodė, jog buvęs Bosnijos serbų lyderis "per apklausą sakė, kad buvo areštuotas penktadienį, autobuse" Belgrade ir kad po to buvo laikomas "kažkur kažkokiame kambaryje", pranešė "Beta".

R.Karadžičius, kuris šią situaciją pavadino farsu, per apklausą pasinaudojo savo teise tylėti, sakė S.Vujačičius.

Rimčiausi R.Karadžičiaus kaltinamajame akte nurodyti nusikaltimai yra trejus metus ir septynis mėnesius trukusi Bosnijos sostinės Sarajevo apsiaustis, per kurią žuvo maždaug 10 tūkst. civilių gyventojų, ir 1995 metų liepos žudynės Bosnijos rytuose esančioje Srebrenicoje.

Susiję straipsniai: